• Pilies muziejus
  • Kalvystės muziejus
  • Pilies muziejus
  • Skulptūrų parkas
  • Pilies muziejus
  • Kalvystės muziejus
  • Skulptūrų parkas

2003 metai

Tyrinėjimai Klaipėdos senamiestyje

     2003 m. liepos 7 d. UAB NTS Mažosios Lietuvos istorijos muziejui užsakė žvalgomuosius archeologijos tyrimus Šaltkalvių g./Daržų g. 3/1. Ten buvo atliekami pamatų tvirtinimo darbai. Tuo tikslu aplink pastatą Šaltkalvių g./Daržų g.3/1 buvo kasama 0,5 m pločio tranšėja, gylis apie 0,50,8 m. Stebėtas tik paviršinis permaišytas su statybinėm gruvenom sluoksnis. Pastato PR kampe iki 1,92 m šioje trasos dalyje žemės sluoksniai buvo fiksuoti brėžiniuose. 1,21,9 m gylyje šioje vietoje buvo aptikta medinių rąstų pamatų tvirtinimo fragmentai. Tamsios žemės su organika bei degėsiais sluoksnis pagal radinius datuojamas XVIIXVIII a. Aptikta sveikas molinis tinklo pasvaras, buitinės keramikos, koklių fragmentų.
     Pastato Šaltkalvių g./Daržų g. 3/1 viduje buvo kasamos 3 duobės (gylis 2 m) medinių kolonų įbetonavimui sutvirtinimui. Vienoje iš duobių aptikta medinio latako, skirto vandeniui nutekėti, liekanos.

     2003 m. liepos mėn. buvo vykdomi žvalgomieji archeologijos tyrimai N. Uosto g. 7 Klaipėdoje (miesto istorinės dalies U16 teritorijoje), buv. Vitės priemiestyje. 
     Nustatytas kultūrinio sluoksnio storis šioje vietoje siekė 0,80,9 m. 0,6 m gylyje aptiktas tamsios žemės su degėsiais sluoksnis datuojamas XVIII a. pab. 
     Radinių negausu: glazūruotos puodynės fragmentėlis, olandiškos pypkelės kotelių dalis, vitražinio stiklo šukė. Trasoje Nr.1 tamsios žemės su degėsiais sluoksnyje aptikta 6 talerių vertės balto metalo moneta (1768 m.).

Romų-Zeigių senovės gyvenvietė

     2003 m. gegužės 2 d. buvo pasirašyta sutartis tarp Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus ir UAB Pušų alėjos dėl žvalgomųjų archeologinių tyrimų naujai statomoje Romų gyvenvietėje. Atvykus į minėtą gyvenvietę rastas beveik baigtas kasti tvenkinys, kurio pakraščiuose aptikta perdegusių akmenų krūsnys, daug keramikos fragmentų. Tolesni tyrimai patvirtino, kad iškastas tvenkinys iki įžemio sunaikino didelę gyvenvietės dalį (apie 500 m²).
     Žvalgomieji archeologijos tyrimai buvo pradėti gegužės 19 d. ir baigti rugsėjo 12 d. Buvo iškasta 40 šurfų (2x2 m, 1x1 m dydžio) bei ištirtas 6x10 m dydžio plotas. Šurfuose, išskyrus 1, 29, 30, 31, 32 ir 39, nebuvo aptikta kultūrinio sluoksnio pėdsakų ar radinių.
     Žinant, kad iškasto tvenkinio pakraščiuose nustumdytas žemės sluoksnis buvo apie  1 m storio (Pušų alėjos darbuotojų duomenys), pastebėtos perdegusių ir suskilinėjusių akmenų krūsnys, keramikos fragmentai, degėsių dėmės buvo traktuojami kaip suardytos senovinės gyvenvietės liekanos. Todėl buvo nutarta apmatuoti 6x10 m dydžio plotą tam, kad "išgelbėti tai, kas liko iš šios gyvenvietės.
     Ištyrus plotą, tenka konstatuoti, kad buvo aptiktas 0,400,45 m storio apardytos senovinės gyvenvietės kultūrinis sluoksnis, greičiausiai su dviem užstatymo horizontais.
     Pagal rastus lipdytos grublėtu ir lygiu paviršiumi keramikos fragmentus senovinė gyvenvietė  gali būti datuojama I tūkstantmečiu.
     Remiantis preliminariais tyrimų duomenimis senovinė gyvenvietė užėmė apie 2,5 ha plotą rytiniame Cypos upelio krante.

     Senovinės gyvenvietės kultūrinio sluoksnio pėdsakai pastebėti teritorijoje į pietvakarius nuo Romų-Zeigių gyvenvietės, kur buvo nustumdytos žemės, ruošiant plotą naujoms statyboms. Apžiūrint minėtą vietą, aptikti du židiniai, kuriuose rasta apdegusių suskilinėjusių akmenų, degėsių, molio tinko gabalėlių, natūralaus gintaro gabalėlis bei keramikos fragmentų.

     Keramika lipdyta, lygiu paviršiumi. Taip pat buvo rasta atsitiktinių titnago gabalėlių, kai kurie iš jų su retušavimo žymėmis, galąstuvo fragmentais bei 1888 metų 1 pfenigio vertės moneta. Spėjama, kad aptiktas naujai atrastos Zeigių senovinės gyvenvietės tęsinys. Senovinės Zeigių gyvenvietės ribos kol kas nėra aiškios.