• Pilies muziejus
  • Kalvystės muziejus
  • Pilies muziejus
  • Skulptūrų parkas
  • Pilies muziejus
  • Kalvystės muziejus
  • Skulptūrų parkas

Krašto istorija

Šimtmečius Klaipėdą ir jos apylinkes valdė vokiečiai (Vokiečių ordinas –> Prūsijos kunigaikštystė –> Prūsijos karalystė –> Vokietijos imperija). Tai buvo užkampis, neturėjęs natūralaus ekonominio užnugario bei Karaliaučiaus simpatijų (XX a. pradžioje Klaipėdą gyventojų skaičiumi jau smarkiai lenkė net Tilžė). Klaipėda ir didesni miesteliai, dvarai buvo vokiški, o krašto gyventojų daugumą sudarė lietuvių kilmės, bet ilgametės vokiškosios kultūros, protestantizmo ir kt. stipriai paveikti lietuvininkai (literatūroje po Antrojo pasaulinio karo gan stipriai įsišaknijo terminas „mažlietuviai“ – nuo vokiško žodžio „Kleinlitauer“). Šie darbštūs, pareigingi ūkininkai XIX a. pab.–XX a. pr. namuose, buityje dar buvo išsaugoję gimtąją kalbą ir tradicijas, tačiau jaunąją kartą vis labiau veikė dar Bismarko laikais prasidėjęs atviras germanizavimas. Lietuvininkai buvo klusnūs, ištikimi Prūsijos ir Vokietijos valdovų valdiniai. Priklausydami žemiausiam socialiniam sluoksniui, jie ilgą laiką neturėjo savų išsilavinusių, galinčių žadinti nacionalinę savimonę žmonių. Pirmosios lietuvininkų kultūrinės draugijos ir organizacijos ėmė kurtis tik XIX a. pabaigoje, o jų veiklos centru tapo Tilžė. Visuomeninėje veikloje aktyviau reiškėsi tik nedidelė Mažosios Lietuvos gyventojų dalis. Tą lėmė ir tarp lietuvininkų populiaraus pietistinio surinkimininkų judėjimo negatyvus požiūris į Vydūno ir kitų visuomenininkų veiklą.
Sąvokos „Klaipėdos kraštas“ / „Memelgebiet“, „Memelland“, „klaipėdiškis“ / „memelenderis“atsirado tik po Pirmojo pasaulinio karo, kada Versalio taikos sutartimi nuo Vokietijos buvo atskirta dešiniajame Nemuno krante šimtmečius vokiečių valdyta teritorija (praktiškai lietuviškiausia Mažosios Lietuvos dalis). Tai buvo siauras, nuo Smalininkų iki Nemirsetos nusidriekęs, 140 km ilgio ir 15–20 km pločio ruožas. Krašto plotas (kartu su Kuršių nerija) buvo 2848 km2 (1925 m. pradžioje jame gyveno apie 141 tūkst. žmonių), administraciniu atžvilgiu jis buvo suskirstytas į Klaipėdos miestą bei Klaipėdos, Šilutės ir Pagėgių apskritis. 1920–1923 m. Antantės pavedimu kraštą valdė prancūzai.
  • Prancūzų karo įgulos paradas teatro aikštėje
    Prancūzų karo įgulos paradas teatro aikštėje
  • Klaipėda. Kareivinės
    Klaipėda. Kareivinės
  • XX a. 1 pus. Klaipėdos miesto maketas
    XX a. 1 pus. Klaipėdos miesto maketas
1923 m. vasario 19 d. – 1939 m. kovo 22 d. Klaipėdos kraštas autonomijos pagrindais priklausė Lietuvos Respublikai.
Politinį, ekonominį, kultūrinį krašto gyvenimą atspindi fotografijos, dokumentai, apdovanojimai, įvairių miesto įmonių gaminių pavyzdžiai, buities reikmenys ir kt.