• Pilies muziejus
  • Kalvystės muziejus
  • Pilies muziejus
  • Skulptūrų parkas
  • Pilies muziejus
  • Kalvystės muziejus
  • Skulptūrų parkas

Tradicinė kultūra

         Muziejaus etnografinė ekspozicija supažindina lankytojus su XIX a. pab.XX a. pr. Klaipėdos krašto gyventojų buitimi. Eksponuojami drabužiai, aprangos detalės, baldai.

Ekspozicijos fragmentas. <br>D. Čižaitės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas.
D. Čižaitės nuotr.

         Klaipėdos krašto moterų rūbai sijonai, marškiniai, liemenės, švarkeliai, prijuostės pasiuvimu, spalva, detalėmis skiriasi nuo kitų Lietuvos regionų moteriškų drabužių. Sijonai vienspalviai (juodi, rudi, mėlyni, tamsiai žali) bei skersadryžiai, plisuoti arba klostyti. Švarkeliai ir liemenės juodi, siūti iš vilnos arba aksomo. Skirtingai nei kitur, klaipėdiškių moterų marškinių kaklas plačiai iškirptas, rauktas arba klostytas. Raštais išmarginti ne tik marškinių rankogaliai, bet ir rankovės žemiau pečių. Ekspozicijoje galima išvysti dar vieną išskirtinę drabužių detalę delmoną (arba dalmoną). Delmonas neatskiriama lietuvininkės kostiumo dalis, neaptinkama kituose etnografiniuose regionuose. Tai pasirišamas maišelis-kišenė. Delmonai buvo siuvami iš tamsesnės spalvos aksomo, gelumbės, satino, juose įvairiaspalviais siūlais būdavo išsiuvinėjami paukščiukai, gėlytės, rečiau inicialai, datos. Delmonus dėvėjo prie dešiniojo šono po prijuoste, prisiūtus prie liemenį juosiančios šimtaraštės juostelės. Delmonų raštai panašūs į Klaipėdos krašto skrynių ornamentus. Eksponuojamos šimtaraštės juostos pasižymi ornamentų originalumu ir sudėtingumu. Jose galima rasti apie 30 skirtingų raštų motyvų. Šios juostos buvo audžiamos siauros (23 cm pločio) ir labai ilgos (nuo 5 iki 20 m ilgio), naudojamos sijonui, delmonui parišti. Muziejuje saugoma negausi keliasdešimties tokių juostelių kolekcija. Krašte buvo paplitusios ir plačios juostos, tačiau muziejaus fonduose jų nėra.
        Neatskiriama lietuvininkių kostiumo dalis buvo skarelė. Labiausiai pamėgtos buvo mėlynos, žalios, juodos, baltos skarelės, kurių kampai būdavo išsiuvinėti stilizuotomis gėlėmis, lenktomis linijomis, o kraštai papuošti 1015 cm ilgio kutais. Ekspozicijoje taip pat demonstruojamos XIX a. pab. kumštinės bei pirštuotos pirštinės. Klaipėdiškės gebėjo labai vykusiai derinti spalvas ir raštus, tad pirštinės išties būdavo labai gražios. Pirštinėse įmezgami ne tik inicialai, žodžiai, bet ir (tarp geometrinių ornamentų) stilizuotos gyvulių, paukščių figūros.

Pirštinės (vilna). 1885 m.   <br>Slengiai, Klaipėdos raj.
Pirštinės (vilna). 1885 m.
Slengiai, Klaipėdos raj.

         Klaipėdos krašto gyventojų baldai irgi pasižymi savita konstrukcija bei puošybos detalėmis. Buvo paplitusios trijų tipų lovos: nekintamo pločio, kintamo (paplatinamos) bei lovos su baldakimu. Visų lovų galai būdavo išpjaustinėti, profiliuoti, tekinti. Lovų šonai nuo XIX a. antrosios pusės žemėjo. Muziejaus fonduose saugoma dešimt XIX a. pab.XX a. pr. lovų. Ekspozicijoje lankytojams demonstruojama lova su baldakimu (klaipėdiškiai tokią lovą vadino Himmelbett). Tokio tipo lovos konstrukcija: įprastinių lovų viršutiniai galai būdavo pailginami ir ant jų dedamas lentinis dangtis baldakimas. Pažymėtina, kad XIX a. pab.XX a. pr. krašte jau pradėjo plisti sofos.

Kraičio skrynia. K. Demerecko nuotr.
Kraičio skrynia. K. Demerecko nuotr.

         Eksponuojami ir iki XIX a. pab. labiausiai paplitę masyvūs stalai bei smuiko formos atlošą turinčios kėdės. XIX a. pab. buvo populiarūs rėminės konstrukcijos stalai su šoninėmis bei galinėmis pakojomis, o nuo XX a. pr. paplinta įvairių tipų, dydžių ir formų stalai: vienkojai ir keturkojai (kojos išlenktos, profiliuotos, tekintos), keturkampiai, ovaliniai, apvalūs. Nuo XX a. pr. ima plisti kėdės su iš vytelių pinta pasoste, su minkšta sėdyne; taip pat foteliai. Apskritai pažymėtina, jog Klaipėdos krašte tuomet buvo naudojami daug įvairesnių tipų bei formų stalai ir kėdės nei kituose etnografiniuose regionuose. Laikui bėgant, kito ir baldų puošyba. Iki XIX a. vid. baldai daugiausia buvo dažomi bei puošiami tapytais stilizuotais ornamentais. Buvo mėgiamos tamsiai mėlyna, tamsiai žalia, raudona spalvos. XIX a. pab. tapyti baldai jau pranyksta, juos pakeičia natūralios spalvos arba tamsiai ruda spalva dažyti baldai.
         Ekspozicijoje taip pat galima pamatyti lopšį kūdikiui vygę. Eksponuojamos ir kraičio skrynios. Tokios skrynios Klaipėdos krašte buvo daromos stambios, stačiasienės, aukštesnėmis profiliuotomis lentinėmis kojomis ir plokštiniu antvožu. Priekinėje skrynios dalyje buvo tapomi augaliniai raštai, datos, inicialai. Muziejaus fonduose saugoma keliasdešimt kraičio skrynių (maždaug trečdalis jų žemaitiškos).
         2002 m. liepos mėn. muziejaus etnografinė ekspozicija atnaujinta ir papildyta tema Senoji bitininkystė, linininkystė ir duonos kelias.
         Mažojoje Lietuvoje nuo XIX a. pr. paplito šiaudiniai aviliai. Klaipėdos ir Šilutės rajonuose jie išliko iki XX a. 6-tojo dešimtmečio. Dominavo šiaudiniai lizdiniai aviliai. Pagal formą išskiriami trys šiaudinių lizdinių avilių tipai:
1) kepuriniai;
2) cilindriniai;
3) keturkampiai.
Visų avilių pavyzdžiai, mašinos aviliams pinti, dūminės ir kiti bitininkytės įrankiai yra verslų ekspozicijoje. Nemažai yra ir XIXXX a. literatūros apie bitininkystę.

Karbija. XIX a. pab. S. Černiauskaitės nuotr.
Karbija. XIX a. pab. S. Černiauskaitės nuotr.

        Visi ekspozicijos eksponatai yra autentiški, naudoti Klaipėdos krašto gyventojų. Tikimasi, kad eksponuojami daiktai, iliustracijos bei paaiškinimai leis miesto vaikams ir jų tėveliams išsamiai susipažinti su senaisiais kaimo žmonių amatais ir verslais.