• Pilies muziejus
  • Kalvystės muziejus
  • Pilies muziejus
  • Skulptūrų parkas
  • Pilies muziejus
  • Kalvystės muziejus
  • Skulptūrų parkas

Skulptūrų parko istorija

          Skulptūrų parkas įkurtas 1977 m. Senųjų miesto kapinių vietoje. 1975 m. Klaipėdos vykdomojo komiteto sprendimu buvo nutarta kapines panaikinti, jų vietoje formuoti skulptūrų parką. Buvo paskelbta, jog kas nori, gali savo artimuosius perlaidoti Joniškės kapinėse, atidarytose 1959 m. Išlikę antkapiniai paminklai, tvorelės išmontuoti, dalis jų eksponuojama Kalvystės muziejuje. 
         Čia kaip niekur kitur atsispindi sovietinio vandalizmo aktas, grįstas gerais ketinimais“, – rašė istorikas Vygantas Vareikis apie Skulptūrų parko įkūrimą.

         1977–1991 m. Smiltynėje buvo rengiami skulptorių simpoziumai, kurių metu sukurti kūriniai statomi parke. Šiuo metu 10 ha parko teritorijoje eksponuojami 116 įvairios tematikos meninių darbų, kuriuos sukūrė 61 skulptorius per 13 pirmųjų simpoziumų.
         Per paskutinius dvejus simpoziumų metus (1990–1991 m.) iškaltas skulptūras galima pamatyti Danės krantinėje (prie Biržos tilto) ir paliktas Smiltynėje, simpoziumų vietoje.
         S. Mišeikio darbas – Šviesos pumpuras“ (1979 m.) iš Smiltynės buvo perkeltas prie M. Mažvydo mokyklos Baltijos prospekte. P. Mazūro Saulės laikrodis“ papuošė Laikrodžių muziejaus kiemelį. J. Virbausko nedidelė skulptūra Žuvis“ (1982 m.), prisiglaudusi prie sovietmečiu centrinėje aikštelėje buvusio baseinėlio, sudaužyta. K. Jaroševaitės skulptūra Dvi puokštės“ (1983 m.) buvo apgadinta po 1991 metų ir šiuo metu saugoma MLI muziejaus archyve. V. Naručio skulptūros Motina“ (1988 m.) bronzinės dalys taip pat saugomos muziejuje, ateityje sugrįš į parką.

J. Virbauskas ,,Žuvis" (1982)
J. Virbauskas ,,Žuvis" (1982)
K. Jaroševaitė ,,Dvi puokštės" (1983)
K. Jaroševaitė ,,Dvi puokštės" (1983)

 Vykdomojo komiteto pirmininko Alfonso Žalio ilgametis rūpestis granito simpoziumais daugeliui skulptorių kėlė pagarbą ir pasitikėjimą dėl jo asmeninio rūpesčio simpoziumų materialine baze, skulptūrų eksponavimu parke ir iškilmingu jų pristatymu visuomenei, grojant dūdų orkestrui ir apdovanojant kiekvieną skulptorių laikrodžiu. 
         1978 m. Lietuvos televizija sukūrė filmą 14 akmenų Neptūnui“ (režisierius A. Gaidelis) apie pirmą granito simpoziumą Smiltynėje. Deja, po tokio parodomojo šlovingo Skulptūrų parko įkūrimo demonstravimo, daugiau filmų per 15-a simpoziumų metų nebuvo sukurta.
         Smiltynės akmens kalimo simpoziumai būdavo Klaipėdos vasaros kultūrinio gyvenimo ašis, aplink kurią sukosi žiniasklaida, menininkai, valdininkai ir smalsūs klaipėdiečiai. Jie prasidėdavo birželio mėnesį, o baigdavosi rugpjūčio viduryje. Iškilmingas uždarymas vykdavo rugpjūčio 20–25 dienomis.

1978 m., skulptoriai Smiltynės simpoziume
1978 m., skulptoriai Smiltynės simpoziume
1978 m., skulpt. V. Vildžiūnaitė
1978 m., skulpt. V. Vildžiūnaitė

          Pirmasis 1977-ųjų metų simpoziumas tęsėsi tik vieną mėnesį. Suvažiavo 16 skulptorių. Vadovavo skulptorius Vaclovas Krutinis. Labai trūko darbo įrankių, buvo tik vienas perforatorius. Patys skulptoriai atsivežė įrankius, patys važiavo į laukus link Veiviržėnų pasirinkti akmenų darbui. Nelabai aišku, ką reikia daryti. Vaikščiojome pajūriu, kol visus sukvietė Krutinis ir liepė sėdėti ir žiūrėti į akmenį“, – prisimena skulptorius Dmitrij Jefremov, simpoziumuose dalyvavęs du kartus (1977 ir 1980 m.).

1977 m., vienintelis perforatorius
1977 m., vienintelis perforatorius
1977 m., A. Bosas, V. Krutinis, J. Narušis, <br>M. Navakas, už J. Narušio - meistras A. Gentvilas
1977 m., A. Bosas, V. Krutinis, J. Narušis,
M. Navakas, už J. Narušio - meistras A. Gentvilas

         Tarp skulptorių yra toks pasakymas: žiūrint į akmenį, jis minkštėja. Turbūt, ne vieną valandą teko praleisti skulptoriams, žvelgiant į akmenį, kol jis suminkštės, nes tuometinis įrankių skurdas ir trumpas iškalimui skirtas laikas gilino meditacinį kūrėjų sugebėjimą.
         Per 15 metų akmens apdirbimo technika patobulėjo, keitėsi stovyklų vadovai ir dalyviai.

1983 m., skulptorių simpoziumo karnavalinė kaukė
1983 m., skulptorių simpoziumo karnavalinė kaukė
1981 m., prie R. Antinio skulptūros ,,Draugystė"  sūnus R. Antinis, J. Virbauskas, Z. Vyšniauskas
1981 m., prie R. Antinio skulptūros ,,Draugystė" sūnus R. Antinis, J. Virbauskas, Z. Vyšniauskas

         Lietuvai atgavus Nepriklausomybę 1990 m., Skulptūrų parko teritorija tapo aršios kovos lauku. Vieni  teigė (ypač Laisvės lygos“ lyderiai, kurie dar ir tebeteigia), kad reikia atkurti kapines, kiti (Dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus tuometinis pirmininkas Algimantas Jusionis, skulptorius Algirdas Bosas ir kt.), jog nebegalima atsukti istorijos rato, – įkurtas Skulptūrų parkas turi išlikti, neišnešiojant po miestą nei vienos jau daugybę metų parke gyvenančios skulptūros. O tokių pasiūlymų būta.  Mat kai kurios, apnuogintą kūną vaizduojančios skulptūros, kaip mano kapinių atkūrimo šalininkai, neatitinka kapinių, nors ir buvusių, rimties. Šiuo metu mintys apie miesto kapinių atgaivinimą ir skulptūrų iškėlimą yra nurimę. 2000 m. savivaldybės ir KVAD protokoluose Skulptūrų parko teritorija buvo traktuojama kaip memorialinė vieta.

         Skulptūrų parkas šiandien tai – Lietuvos skulptūros 8–9 dešimtmečių meno galerija po atviru dangumi. Daugelis skulptorių, kurių darbai eksponuojami mūsų parke, šiuo metu toliau intensyviai kuria, ar dirba akademinį darbą su jaunimu ir savo darbais pristato Lietuvą pasaulinėse meno parodose. Devyni iš jų jau iškeliavę Anapilin.
         Parke įrengtos 5 stebėjimo kameros.
         2006 m. Mažosios Lietuvos istorijos muziejui pavesta rūpintis parko skulptūrų priežiūra, restauravimu, renginių parke organizavimu ir integravimu į miesto kultūrinę erdvę, turizmą.

         Šiandien Skulptūrų parko teritorija turėtų apimti ir suvienyti kelias dimensijas:
1. istorinį memorialinį palikimą, įamžinant Miesto kapinėse palaidotų įžymių žmonių atminimą;
2. meninį modernios dekoratyviosios skulptūros palikimą, kuris šiuo metu yra gerai išsilaikęs ir prižiūrimas;
3. šios vietos kaip viešos erdvės panaudojimą kultūriniam vyksmui.