• Pilies muziejus
  • Kalvystės muziejus
  • Pilies muziejus
  • Skulptūrų parkas
  • Pilies muziejus
  • Kalvystės muziejus
  • Skulptūrų parkas

Nauja ekspozicija „Nuo gintarinio verpstuko smagračio iki tautinio kostiumo“



Tarptautinės muziejų dienos proga gegužės 18 d. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) vyko naujos ekspozicijos „Nuo gintarinio verpstuko smagračio iki tautinio kostiumo“ atidarymas, skirtas Tautinio kostiumo metams.
 
Renginio programa:
  • Eksponatų istorijos: „Ko nepamato muziejaus lankytojai“. Pažintis su Anna Gelžyte-Juzaitiene iš Klišių kaimo, klaipėdietėmis Eugenija Rimkute-Seselskiene ir Asta Kosaite-Strumiliene, Birute Kasiulyte-Serviene iš Rusnės, kurių dėka nauja ekspozicija pasipildė vertingais eksponatais.
  • Paskaita „Mažosios Lietuvos tautinis kostiumas“. Lektorės: A. Kavaliauskienė (pristatė Mažosios Lietuvos kostiumą XVIII–XX a. pr.), I. Skablauskaitė (pristatė Hugo Šojaus lietuvininkų drabužių kolekciją).
 
Plačiau apie naują ekspoziciją
Tautinio kostiumo samprata gimė XIX a. pab., kartu su išsivaduojamuoju judėjimu ir „Lietuviškų vakarų“ idėja. Tilžės lietuvių giedotojų ir „Birutės“ draugijos, kuriose veikė lietuvių chorai, ėmė rūpintis, kad dainininkai rengtųsi lietuviškai. Choristės pačios ėmėsi kurti tautinius drabužius pagal savo senelių pasakojimus, pamokymus. Tautinio kostiumo idėja, gimusi Mažojoje Lietuvoje, po visą Lietuvą kartu išpopuliarino ir čia buvusias madingas juodas liemenes, dažniausiai suvarstomas raišteliais.
2017 metus Lietuvoje paskelbus Tautinio kostiumo metais kilo didelis susidomėjimas etnografinių regionų tradiciniais drabužiais. Mažosios Lietuvos regiono autentiškos aprangos yra mažiausiai išlikę lyginant su kitais regionais, tačiau ji išsiskiria savo įvairove. Be ūkininkų (laukininkų) išeiginių drabužių itin savita yra žvejų apranga, kuri pasižymi didesniu spalvingumu. „Žvejytės“ (t. y. žvejų dukros) ypač mėgusios delmonus, kuriuos dažniau vadinusios „krepšiais“, „tašėmis“. XX a. pr. Klaipėdos krašte kaimo merginos puošėsi ir naujoviškai, pagal „berlynietišką“ madą. Naujai pristatomoje Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus ekspozicijoje taip pat galima susipažinti su aprangos gamybos ištakomis, sužinoti kada pajūrio ir pamario krašto gyventojai išmoko pasigaminti drabužius, su kokiais prietaisais bei iš kokių siūlų juos audė, kokias spalvas mėgo. Svarbiausias naujos ekspozicijos lūkestis – kad kiekvienas lankytojas pajustų ir suprastų, kokią svarbą istorijos tėkmėje lietuvininkui turėjo drabužis, vertęs aikčioti iš nuostabos atvykėlius bei padėjęs išsaugoti lietuviškumą.