|
|
|
|
|
|
|
|
| |
2009 metai
30 d. minint Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį bei Mažosios Lietuvos tautinės tarybos akto paskelbimą, Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 6, Klaipėda) atidaryta paroda ,,Pirmieji lietuviai Teksase“. Parodos atidaryme dalyvavo VDU Sociologijos katedros docentas, VDU Socialinės antropologijos centro vadovas ir vyresnysis mokslo darbuotojas doc. dr. Vytis Čiubrinskas, Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovė Lietuvoje Vida Bandis, istorikas dr. Ramūnas Kondrotas bei gausus būrys tokia neeiline tema susidomėjusių klaipėdiečių. Šio renginio akimirkas galite peržiūrėti svetainės GALERIJOJE. Taip pat plačiau apie šį projektą bei straipsnius spaudoje skaitykite čia>>.
 
Annos (Gelszus) ir Carl Heinrich Marija ir John Jonischkies.
Meyer šeima. Naujasis Braunfelsas Jorktaunas, 1904 m.
Parodos kuratorė – MLI muziejaus Istorijos skyriaus vedėja Zita Genienė.
Paroda buvo eksponuojama muziejuje iki 2010 m. vasario 27 d.
12 d. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje vyko Piemenėlių šventė. Šventės metu buvo prisimintos piemenavimo tradicijos Mažojoje Lietuvoje. Renginio dalyviai turėjo galimybę išgirsti kaip kiekvieną rytą saulei tekant kerdžius pūsdamas trimitą pranešdavo gyvulių išgynimo ir karvių melžimo laiką, sužinoti kaip mokėjo linksmintis piemenukai. Vaikus ir suaugusius sudomino Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje eksponuojamas piemenukų apavas: naginėlės, klumpelė. Renginio metu buvo galimybė išgirsti barškalų, kabintų karvėms po kaklu barškėjimą ir patiems pabandyti muzikuoti su rekonstruotais-sukurtais Mažosios Lietuvos piemenų instrumentais, kurių pristatymą rėmė Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Šventėje dalyvavo Priekulės kultūros centro vaikų folkloro ansamblis „Priekulės pūtikai“.
Renginio kuratorė – MLI muziejaus Etnografijos skyriaus vedėja Aušra Kavaliauskienė.
|
30 d. Lietuvos muziejų asociacijos Švietimo sekcija Nacionalinėje dailės galerijoje (Konstitucijos pr. 22, Vilnius) organizavo Idėjų mugę. Jos metu buvo pristatomos įdomiausios 2008 m. muziejų edukacinės programos. Mažosios Lietuvos istorijos muziejus šio renginio metu buvo apdovanotas už labai gerą idėją – edukacinę programą „Viduramžių pramogos ir žaidimai“. Daugiau apie šį renginį skaitykite www.muziejai.lt >> .
Edukatorės į Klaipėdą „parskrido“ kartu su žalvarine bite.
O. Blagnytės nuotr.
22 d. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje tradiciškai įvyko Klaipėdos miesto 3–4 klasių mokiniams skirtas konkursas „Pažink senuosius klaipėdiškių darbus“. Konkurso metu mokiniai turėjo atlikti įvairias užduotis, susijusias su muziejaus etnografine ekspozicija. Šiais metais konkurse dalyvavo 8 uostamiesčio ugdymo įstaigų komandos. Pirmoji vieta atiteko „Sendvario“ pagrindinės mokyklos (mokyt. Alma Kasparavičienė) 4 kl. komandai. Antrąją vietą iškovojo H. Zudermano gimnazijos (mokyt. Ona Paulauskienė),o trečiąją – „Saulėtekio" pagrindinės mokyklos (mokyt. Daiva Draganova, Rima Vaičikauskaitė) ketvirtokai.
Norinčius išvysti šio renginio akimirkas kviečiame užsukti į svetainės GALERIJĄ.
Organizatoriai: Mažosios Lietuvos istorijos muziejus ir KMSC.
16 d. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 6, Klaipėda) buvo atidaryta etnografinė paroda „Lietuvininkų metų darbai ir šventės“, skirta Kristijono Donelaičio 295-osioms gimimo metinėms. Parodoje eksponuoti tradiciniai lietuvininkų namų ir ūkio darbų įrankiai, padargai, apeigų atributai (iš Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus etnografijos rinkinio; Lietuvos nacionalinio muziejaus etnografijos rinkinio); namų ir ūkio darbus iliustruojantys medžio drožėjų Albino Drukteinio ir Vytauto Budvyčio darbai (iš Martyno Jankaus muziejaus fondų). Vaikus ir suaugusiuosius neabejotinai sudomino ir originalūs bei rekonstruoti-sukurti Mažosios Lietuvos piemenų instrumentai, kurių pristatymą rėmė Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Paroda buvo siekiama atkreipti dėmesį į donelaitikos tematiką, lietuvininkų buitį ir papročius, tradicinius namų ir ūkio darbus Mažojoje Lietuvoje.
Arklys akėja.
Aut. Vytautas Budvytis
Parodos atidarymo metu kūrybines interpretacijas Kristijono Donelaičio „Metų“ tema pristatė Klaipėdos Valstybinės kolegijos folkloro teatras „Aitvaras“ (vad. Jonas Kavaliauskas).
Paroda eksponuota iki lapkričio 21 d.
Parodos rengėjai: Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, Martyno Jankaus muziejus.
Kontaktinis asmuo – MLI muziejaus Etnografijos skyriaus vedėja Aušra Kavaliauskienė.
7–11 dienomis Klaipėdos miesto savivaldybė ir Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras jau trečią kartą inicijavo ir įgyvendino renginį „Vaikų kultūros dienos“. Nuo trečiadienio iki sekmadienio vaikai, jų tėveliai ir mokytojai buvo kviečiami į šventę, kurią padėjo kurti visos miesto kultūros įstaigos. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus siūlomuose renginiuose dalyvavimas buvo nemokamas. (Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus VAIKŲ KULTŪROS DIENŲ programa).
|
|
18 d. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 6, Klaipėda) atidaryta Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos parengta fotodokumentinė paroda „Baltijos kelias – kelias į Nepriklausomybę“, skirta Baltijos kelio 20-mečiui. Parodos atidarymo metu vyko pilietinio ugdymo pamoka, kurioje dalyvavo Klaipėdos m. Gedminų pagrindinės mokyklos 8 A klasės mokiniai (istorijos mokytoja I. Grikšaitė-Lendraitienė), Klaipėdos miesto įvairių ugdymo įstaigų pedagogai bei kiti šio renginio dalyviai. Užsiėmimą vedė muziejininkas Saulius Karalius. Paroda veikė iki spalio 10 d.
Parodos eksponavimo metu muziejus kvietė Lietuvos istorijai neabejingus mokytojus ir mokinius sudalyvauti pilietinio ugdymo pamokoje „Bunda jau Baltija“.
|
28 d. Klaipėdos m. Skulptūrų parke vyko meno akcija ,,KIT-KAS PARKUI“.
Programa:
12 val. vyko Bėgančio ratuko šventė mažiesiems parko lankytojams centrinėje parko aikštelėje. Organizatoriai pakvietė susirinkti su savo nuosavais vežimėliais ant ratukų – vaikus vėžinti tėvelius, vieniems kitus, savo žaislus ir viską, ką galima vežti vežimėliais. Drauge su vaikais bei tėveliais žaidė ir lėlių teatro personažas (renginys truko 45 min.).
17–19 val. gynybiniame XIX a. šanse (kalvelė prie krepšinio aikštelės) buvo rodomas filmas „14 akmenų Neptūnui“ (1978) apie Skulptūrų parko įkūrimą.
17 val. centrinėje parko aikštelėje (prie kažkada klestėjusių „Metų laikų“) buvo skaitomi Vasaros tekstai, muzikuojama, kuriama Žalioji skulptūra.
17 val. laikina, pusvalandžio trukmės, ekspozicija V. Naručio skulptūros „Motina“ (1988).
Renginio organizatoriai: Mažosios Lietuvos istorijos muziejus ir VŠĮ „Menų gatvė“.
14 d. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 6, Klaipėda) buvo atidaryta paroda „Senieji Gdansko namai“.
Organizatoriai: Gdansko miesto istorijos muziejus (Lenkija) ir Herderio institutas Marburge (Vokietija). Parodos organizatorius Lietuvoje – Kėdainių krašto muziejus.
Parodos kuratoriai: Ewa Barylewska-Szymańska ir Wojciechas Szymańskis.
Parodos apipavidalintojai: Dominika ir Tomaszas Gzowscai.
Institucijos, kurių medžiaga panaudota parodoje: Berlyno meno akademija, Valstybinis Gdansko archyvas, Lenkijos mokslų akademijos biblioteka Gdanske, Meno ir fotografijos istorijos archyvas Marburge, Herderio institutas Marburge, Gdansko miesto istorijos muziejus, Malborko pilies muziejus, privatūs asmenys.
Paroda „Senieji Gdansko namai“ pasakoja apie Gdansko gyvenamųjų namų raidą nuo viduramžių iki pat XIX a. pradžios. Čia atskleidžiama keletas įdomių miestietiško gyvenamojo namo funkcionalumo aspektų. Parodoje nuosekliai pateikiami sklypų užstatymo ypatumai, priešangiai ir priestatai, uždari balkonai (erkeriai) ir laiptų bokšteliai, kuriais galima transportuoti prekes į sandėliavimo vietas, taip pat ant namų stogų įrengtos terasos, tarnavusios poilsiui ir Gdanske vadintos altanomis bei regyklų bokštai. Atskira parodos dalis yra skiriama namo vidaus, jo patalpų išdėstymo ir puošybos pristatymui. Parodoje taip pat pateikiami Gdanske paplitę daugiabučiai arba činšiniai namai, kurie būdavo dviejų rūšių: su išorine galerija arba su vidinėmis laiptinėmis. Pagrindinė piešinių ir fotografijų dalis, kuri iki šiol buvo žinoma tik siauram specialistų ratui, paimta iš 1910–1915 m. atliktos Otto Rollenhageno studijos, skirtos gotikos ir renesanso laikotarpio Gdansko gyvenamiesiems namams. Nors nuo šio darbo mus skiria nemažas laiko tarpas, jis ir šiandien aktualus, tapęs labai vertingu Gdansko architektūros istorijos šaltiniu, juolab, kad dauguma jame tyrinėtų pastatų buvo sugriauti 1945 m. kovo mėn. O. Rollenhageno studija, kurioje, be teksto, pateikta ir autoriaus piešinių bei fotografijų, yra išsaugota Herderio institute Marburge. Bendromis Herderio instituto ir Gdansko istorijos muziejaus skyriaus Uphageno namo pastangomis ši studija pateikiama parodos forma.
Paroda muziejuje veikė iki rugsėjo 12 d.
|
10 d. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 6, Klaipėda) buvo atidaryta Kintų Vydūno kultūros centro paroda ,,Pamario ženklai“. Parodoje eksponuoti tarptautinės emalio ir muzikos laboratorijos „Pamario ženklai“, vykusios 2003–2008 m. Kintuose, darbai (plačiau>>).
Paroda veikė iki rugpjūčio 8 d.
Parodos kuratorė – Kintų Vydūno kultūros centro direktorė Rita Tarvydienė.
3 d. Klaipėdos m. Skulptūrų parke, centrinėje aikštelėje, vyko poeto, dramaturgo Mindaugo Valiuko (dainuojamosios) poezijos vakaras. Daugiau apie renginį ir šio poeto kūrybą skaitykite www.kulturpolis.lt (plačiau>>).
Poetas M. Valiukas.
R. Sondaitės nuotr.
Renginio organizatorius – Mažosios Lietuvos istorijos muziejus.
Kontaktinis asmuo – MLI muziejaus direktoriaus pavaduotoja Skulptūrų parkui Sondra Simanaitienė.
|
5 d. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 6, Klaipėda) buvo atidaryta paroda „Karalienė Luizė Rytų Prūsijoje. Tarp caro ir imperatoriaus“.
Paroda skirta karalienei Luizei – karaliaus Frydricho Vilhelmo III, 1776–1840 m. valdžiusio Prūsiją, žmonai. Rytprūsių kultūros centro Elingene (Vokietija) parengtą ekspoziciją sudarė 26 stendai, lietuvių-vokiečių kalbomis pasakojantys apie svarbiausius karalienės gyvenimo įvykius. Tokio pobūdžio paroda eksponuota uostamiestyje neatsitiktinai. Kai Napoleono kariuomenė buvo užėmusi didžiąją Prūsijos dalį, Klaipėda buvo likęs vienintelis laisvas miestas šiaurės rytuose, į kurį iš Karaliaučiaus per Kuršių neriją karališkoji šeima atvyko 1807 m. sausį ir prabuvo čia iki 1808 m. sausio mėn. Klaipėda tapo laikina Prūsijos karalių rezidencija, lemtingu miestu, sostine, su kuria susiję įvykiai turėjo įtakos ir Europos istorijai. Karalienė Luizė, gyvendama Klaipėdoje, buvo itin gerbiama už gerumą, rūpinimąsi švietimu ir nuoširdžią pagalbą vargstantiems.
Karališkosios šeimos išvykimas iš Klaipėdos.
1808 m. rugsėjo 25 d. F. H. G. Doern piešinys
Parodos atidaryme dalyvavo Rytprūsių kultūros centro Elingene vadovas Volfgangas Fraibergas (Wolfgang Freyberg), pranešimą skaitė doc. dr. N. Strakauskaitė.
Paroda veikė iki birželio 27 d.
|
30 d. Skulptūrų parke vyko „Poezijos pavasario'09“ skaitymai ,,Išėjusiems“.
Poeziją skaitė Sandra Alksne-Vensko ir Janis Chvoinskis iš Latvijos, Boris Bartfeld iš Kaliningrado, Elena Karnauskaitė, Rimantas Kmita, Egidijus Gaidauskas, Agnė Klimavičiūtė, Viktorija Šamrina, Mindaugas Valiukas, Antanas Kairys, Jurgis Viningas.
Poetinės jungtys – Sondra Simanaitienė.
Poezijos dieną po Skulptūrų parką klajojo Jonulis (hand-made by Jūratė Januškevičiūtė).
O kas yra Jonulis?
Gal angelas, o gal poetas.
Renginio organizatorius – Mažosios Lietuvos istorijos muziejus.
Renginio vieta – Klaipėdos m. Skulptūrų parkas.
Kontaktinis asmuo – MLI muziejaus direktoriaus pavaduotoja Skulptūrų parkui S. Simanaitienė.
16 d. Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, jau penktąjį kartą prisidėdamas prie tarptautinės Europos muziejų akcijos „The Night of Museums“, pakvietė klaipėdiečius bei miesto svečius apsilankyti šiai progai skirtuose renginiuose.
Programa:
Nuo 10 iki 23 val. – renginių ciklas Kalvystės muziejuje (Šaltkalvių g. 2, 2a, Klaipėda): kalvystės darbų parodos atidarymas; filmo „Procesas“ demonstravimas; konferencija-seminaras „Lietuvos kalvystė tūkstantmetyje“; demonstracinis kalimas muziejaus kalvėje.
13 val. – D. Matulaitės skulptūrų „Dvylika brolių“ ir „Klajojantis ežeras“ sugrįžimas į Klaipėdos m. Skulptūrų parką (plačiau>>).
Nuo 10 iki 23 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 6, Klaipėda) lankytojai turėjo progą susipažinti su Klaipėdos miesto praeitimi apžiūrėdami dienraščio „Vakarų ekspresas“ pristatomą parodą „Klaipėdos akvarelės“ bei stebėdami filmą, kaip buvo kuriama dienraščio žurnalistės G. Juodytės knyga „Klaipėdos akvarelės“. Kitose muziejaus ekspozicinėse salėse buvo demonstruojami filmai apie archeologinius tyrinėjimus Vakarų baltų žemėse bei apie 1923-ųjų metų sukilimą Klaipėdoje. Muziejininkų sudarytų užduočių pagalba visi norintieji galėjo „pakeliauti“ po Klaipėdą bei jos apylinkes... nuo akmens amžiaus iki pat sovietmečio!
Nuo 10 iki 18 val. buvo galima nemokamai apsilankyti Pilies muziejuje (Pilies g. 4, Klaipėda).
7 d. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 6, Klaipėda) buvo atidaryta dienraščio „Vakarų ekspresas“ bei muziejaus parengta fotografijų paroda „Klaipėdos akvarelės“.
Klaipėda – miestas prie vandens ir ant vandens. Tai liudija ir gatvių pavadinimai – Didžioji, Mažoji Vandens... Gal šiandien gyventume baržose Danės kanaluose kaip kokie amsterdamiečiai, jei prieš 700 metų besikuriančio miesto gyventojai nebūtų pasirinkę kito kelio – užpilti vandenį ir statyti namus. Kažkas juos statė, kažkas juose gyveno. O „Vakarų ekspresas“ ėmėsi iššniukštinėti, – kas buvo tie žmonės. Dailininkai akvareles lieja vandeniu. Ir jų kūriniai neturi kontūrų. Istorinių apybraižų ciklas „Klaipėdos akvarelės“, kuris jau porą metų buvo spausdinamas dienraštyje „Vakarų ekspresas“ bei išvydo šviesą ir knygos pavidalu, – taip pat be aiškių ir ryškių kontūrų. Išlieta tiek, kiek pavyko surankioti. Dalis to „derliaus“ buvo eksponuojama ir šioje parodoje.
Ji, kaip ir knyga, – tarsi paminkliukas žmonėms, kurie pokariu Klaipėdą atstatė iš griuvėsių.
Paroda muziejuje buvo eksponuojama iki birželio 3 d.
|
|
30 d. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje vyko spaudos konferencija MLIM bendriems projektams su VšĮ „Menų gatvė“ pristatyti. Susirinkusiems spaudos atstovams buvo papasakota apie 2009 m. vyksiančius projektus „Dvaras – kultūros židinys“ ir „Culture breath“.
VšĮ „Menų gatvė“ projektų pristatymas muziejuje.
S. Simanaitienės nuotr.
|
18 d. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 6, Klaipėda) tradiciškai buvo atidaryta vaikų pagamintų Užgavėnių kaukių bei personažų paroda.
Parodoje buvo pristatoma per 60 Klaipėdos miesto mokinių pagamintų Užgavėnių kaukių bei personažų iš tradicinių liaudyje kaukėms gaminti naudotų medžiagų: medžio, popieriaus, odos, pakulų, skudurų. Geriausių darbų autoriai parodėlės atidarymo metu buvo apdovanoti diplomais bei padėkomis. Atidarymo dieną muziejuje vyko ir gražiausių kaukių TOP 5 rinkimai (plačiau>>).
Kaukės buvo eksponuojamos muziejaus edukacinėse patalpose vasario 18–24 dienomis.
Organizatoriai: Mažosios Lietuvos istorijos muziejus ir KMSC.
 
Štai tokie velniai ir giltinės ,,apsigyveno" muziejuje.
O. Blagnytės nuotr.
12 d. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 6, Klaipėda) atidaryta Kintų Vydūno kultūros centro parengta paroda ,,Vienos sodybos vartus atkėlus“. Parodoje buvo pristatomas XX a. pirmos pusės Klaipėdos krašto lietuvininkų gyvenimas, kurį iliustravo vaizdai iš Annos Pleikis albumo (apie 100 fotografijų) bei buities daiktai iš buvusios Klimkaičių sodybos Kintų seniūnijoje Prycmų kaime.
Sunki našlaitės dalia Anną Pleikis (1888–1973) atvedė į Stubrų šeimą Dėglių kaime. Po II-jo pasaulinio karo Anna kartu su Madlynos Stubrienės (gim. Klimkaitytė) šeima apsigyveno pas jos tėvus – Klimkaičius – Prycmų kaime. Apie 1958 m. Merkelių šeima iš Žemaitijos nusipirko Klimkaičių sodybą ir dar vienerius metus kartu gyveno su ankstesniais sodybos šeimininkais bei Anna Pleikis. Klimkaičiai, kaip tikri tėvai, atvykėlius supažindino su vietos gyventojų, vadinamų šišioniškiais, gyvenimo būdu ir tradicijomis. Seniesiems sodybos šeimininkams išvykus į Vokietiją, Anna Pleikis liko Prycmuose ir tapo Gražinos Merkelytės (Šimkuvienės) aukle. Mažąją Gražiną, atvykusią iš Didžiosios Lietuvos, ir jos auklę, tikrą šišioniškę, siejo labai gražus ir tamprus ryšys. Kasdien girdima šio krašto tarmė, pasakojimai, prisiminimai jau suaugusią Gražiną paskatino išsaugoti likusius savo auklės daiktus, nuotraukas ir pristatyti juos visuomenei.
Parodos atidaryme dalyvavo Merkelių šeimos nariai, kurie dalinosi prisiminimais apie Anną Pleikis ir Klimkaičius, skambėjo gyva šišioniškių šnekta ir dainos.
Parodos atidarymas muziejuje.
Z. Mazaliauskaitės nuotr.
Parodos kuratorė – MLI muziejaus Istorijos skyriaus vedėja Zita Genienė.
Paroda muziejuje buvo eksponuojama iki kovo 7 d.
|
29 d. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (D. Vandens g. 6, Klaipėda) vyko Klaipėdos miesto 1–8 klasių mokinių tarpmokyklinis konkursas „Neregėta negirdėta: pasakojame, dainuojame, grojame vaidiname pasaką“. Renginyje dalyvavo net 13 komandų iš P. Mašioto, Vydūno bei S. Dacho vid. mokyklų, taip pat iš Gedminų, „Saulėtekio“, „Gabijos“, I. Simonaitytės, Vitės, M. Mažvydo ir „Verdenės“ pagr. mokyklų bei iš mokyklos-darželio „Šaltinėlis“ (nugalėtojai>>). Šio konkurso tikslas – skatinti mokinius domėtis tautosaka, propaguoti liaudies kūrybos lobynus. Renginį vedė KMSC kraštotyros metodininkė V. Čumak. Konkurso organizatoriai: Mažosios Lietuvos istorijos muziejus ir KMSC.
 
Ožka-melagėlė „vydūniečiams" 4-okams atnešė sėkmę. Gabijos pagr. m-klos 3-okai džiaugiasi išrovę ropę.
O. Blagnytės nuotr O. Blagnytės nuotr.
15 d. Mažosios Lietuvos istorijos muziejus (Didžioji Vandens g. 6, Klaipėda) Klaipėdos miesto vyresniųjų klasių mokinius pakvietė į nemokamą pilietinio ugdymo pamoką, skirtą 1923-ųjų sausio 15 d. įvykiams Klaipėdoje atminti. Užsiėmimų skaičius buvo ribotas (pravestos 8 pamokos organizuotiems lankytojams), tad ne visi norintieji galėjo į juos patekti. Taip pat muziejuje visą dieną nemokamai buvo demonstruojama archyvinė kino kronika apie 1923 m. įvykius Klaipėdoje. Muziejaus organizuotoje pilietiškumo akcijoje sudalyvavo 316 lankytojų.
Pilietiškumo pamoka muziejuje.
S. Simanaitienės nuotr.
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Iki liepos 20 d. muziejuje
eksponuojama paroda
"Klaipėdos krašto etnografi-
nės tradicijos atspindžiai
O.Dubeneckienės-Kalpokie-
nės kūryboje"
(plačiau>>)
Muziejuje eksponuojama
audėjos E. Černeckienės
darbų paroda "Jau išaustos
drobelės" (plačiau>>)
Muziejuje - šeštadieniniai
grafikos užsiėmimai šei-
moms. Maloniai kviečiame!
(plačiau>>)
Klaipėdos teritorinės muiti-
nės patalpose atidaryta
Rezistencijos ir tremties
ekspozicija (plačiau>>)
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
