• Pilies muziejus
  • Kalvystės muziejus
  • Pilies muziejus
  • Skulptūrų parkas
  • Pilies muziejus
  • Kalvystės muziejus
  • Skulptūrų parkas

A. Forbeko (A. Vorbeck) fondas

     1900 m. pavasarį pradėjo veikti Klaipėdos celiuliozės fabrikas stambiausia miesto ir krašto įmonė. 1905 m. jis tapo (po fuzijos) Ašafenburgo celiuliozės ir popieriaus koncerno filialu. Kai Versalio taikos sutartimi Klaipėdos kraštas buvo atskirtas nuo Vokietijos, iš Ašafenburgo į Klaipėdą 1919 m. gruodį atvyko Adamas Forbekas (Adam Vorbeck), turėjęs užduotį fabriką paversti formaliai savarankiška akcine bendrove. A. Forbekas tapo fabriko komercijos direktoriumi ir bendrovės valdybos nariu. Netrukus jis įsitraukė į krašto politinį gyvenimą (tapo Tautos partijos (Volksparte) nariu). 1925 m. išrinktas seimelio (krašto parlamento) nariu, netrukus pasitraukė iš celiuliozės fabriko. O. Kadgyno (O. Kadgiehn) direktorijoje užėmė krašto ūkio ir finansų direktoriaus postą (1927 12 1930 08). Dešimt metų A. Forbekas buvo krašto Pramonės ir prekybos rūmų nariu, vicepirmininku. Keletą metų jam priklausė netoli Klaipėdos buvęs Dovilų dvaras. 1932 m. rugpjūčio mėn. A. Forbekas pasitraukė iš aktyvios politinės veiklos ir sugrįžo į Bavariją. Iki pat mirties (1954 11 07) gyveno savo sodyboje Detenhaime (Dettenheim Schlößchen bei Weißenburg). 

Direktorijos nariai su gubernatoriumi A. Merkiu.  <br> Antras iš dešinės - A. Forbekas
Direktorijos nariai su gubernatoriumi A. Merkiu.
Antras iš dešinės - A. Forbekas

     Nuo 1993 m. pavasario A. Forbeko anūkas dr. Michaelis Forbekas (Michael Vorbeck) siunčia Mažosios Lietuvos istorijos muziejui įvairią medžiagą iš savo senelio asmeninio archyvo. Jo dėka muziejuje atsirado Adamo Forbeko fondas.
2000 m. spalio mėn. šiame fonde buvo sukaupta apie 1700 dokumentų, spaudinių, fotografijų ir kt. Fondo medžiagą galima suskirstyti į keletą teminių grupių:
     1. Klaipėdos celiuliozės fabrikas (bendrovės steigimo sutartis, bendrovės Įstatai, valdybos darbo reglamentas, metinės ataskaitos, priežiūros tarybos posėdžių protokolai, įvairiausia gamybinė statistika, skaičiavimai, pranešimai, sąskaitos, komercinis susirašinėjimas, direktoriaus A. Forbeko namo statybos dokumentacija bei eksterjero ir interjero nuotraukos, Ašafenburgo bendrovės metinės ataskaitos ir kt.).
     2. Dovilų dvaras (dvaro įkūrimo karališkojo rašto kopija, dvi dvaro pirkimo pardavimo sutartys (1923 ir 1927 m.), dvaro pajamų ir išlaidų knygos (1923 10 1924 12, 1924 06 1925 12), inventoriaus aprašymas, remonto ir draudimo sąskaitos bei polisai, kvitai, sąskaitos, gausi korespondencija, dvaro pastatų, parko ir laukų nuotraukos (1925 m.) ir kt.).
     3. Klaipėdos krašto seimelis ir direktorija (įvairūs 19261930 m. dokumentai: seimelio posėdžių dienotvarkės, įstatymų projektai ir pataisos, sąmatos, komisijų ir frakcijų pasiūlymai, statistinė medžiaga, direktorijos posėdžių dienotvarkė, direktorijos nutarimai ir potvarkiai, derybų su Centro valdžia ataskaitos, susirašinėjimas su gubernatūra, direktorijos valdininkų pareigybės, kai kurie su krašto valdžia susijusių bendrovių dokumentai, korespondencija, kai kurios ataskaitos, keletas fotonuotraukų ir kt.).
     4. Klaipėdos prekybos ir paslaugų firmos (gausi Klaipėdos prekybos firmų, draudimo ir paslaugų firmų, specialistų (teisininkų, medikų ir pan.) sąskaitų, čekių ir kvitų kolekcija. Tarp jų, pvz., Klaipėdos veterinaro, būsimo vietos fiurerio dr. Noimano sąskaita su autografu).
     5. A. Forbeko sūnaus Emilio Forbeko kūryba, publicistika (daugiausia apybraižų, novelių, straipsnių Klaipėdos, Vokietijos miestų spaudoje iškarpos, pjesė).
     6. Asmeninė korespondencija.
     7. Įvairaus pobūdžio medžiaga (galima paminėti retą XX a. pr. Klaipėdos ir apylinkių fotoalbumą, keletą prancūzmečio pašto ženklų, nuotraukas ir atvirukus (Klaipėda, Šilutė, Kuršių nerija) ir kt.).

Pašto ženklai
Pašto ženklai

     2003 m. rugsėjį senas muziejaus bičiulis dr. Michaelis Forbekas (Michael Vorbeck) padovanojo mums dar vieną vertingą eksponatą. Šįkart Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus fondus papildė vertinga senų pašto ženklų kolekcija. Ją sudaro prancūzmečiu (taip yra vadinamas 1920. II – 1923. I. p. laikotarpis, kuriame Klaipėdos kraštą valdė Prancūzija) Klaipėdoje išleisti pašto ženklai. Iki šiol muziejus turėjo tik keletą tokių ženklų.  Dabar gi turime rinkinį, kuriame yra visi 75 šiame laikotarpyje išleisti pašto ženklai. Tokios kolekcijos yra vertingos ne tik filatelistams, bet ir visiems, besidomintiems Klaipėdos krašto istorija.
     Su šia kolekcija galima susipažinti Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus ekspozicijoje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda).