• Pilies muziejus
  • Kalvystės muziejus
  • Pilies muziejus
  • Skulptūrų parkas
  • Pilies muziejus
  • Kalvystės muziejus
  • Skulptūrų parkas

Dokumentų rinkinys

     Muziejaus dokumentų rinkinyje (laikotarpis nuo seniausių laikų iki 1939 m.) saugomi 2 tūkst. eksponatų. Šiame rinkinyje savo istorine reikšme išsiskiria P. Gasiūno kolekcija, kurią 1958 m. Klaipėdos kraštotyros muziejui perdavė Rokiškio kraštotyros muziejus.
     Spaudos kolekcionierius P. Gasiūnas (18971966), nuo 1924 m. dirbdamas Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje, pradėjo rinkti spaudą: laikraščius, knygas, plakatus, atsišaukimus. 1937 m. Klaipėdoje, 1939 m. Šiauliuose jis surengė spaudos parodas. 1946 m. P. Gasiūnas padovanojo Rokiškio krašto ir Šiaulių Aušros muziejams visą savo kolekciją (45 tūkst. vnt.). Tarp dovanotų Rokiškio muziejaus spaudinių buvo 36 dokumentų bylos, susijusios su Klaipėdos kraštu. Dalis šių dokumentų bylų ir papildė mūsų muziejaus dokumentų rinkinį. Fonduose yra 400 vnt. P. Gasiūno antspaudu pažymėtų eksponatų. Jų vertė ir reikšmė nevienoda, todėl apžvelgiamos 2 gausiausios dokumentų grupės.

Brandenburgo markgrafo ir Prūsijos kurfiursto raštas. 1613 m.
Brandenburgo markgrafo ir Prūsijos kurfiursto raštas. 1613 m.

     1. XVIIXIX a. vokiški rankraščiai ir spaudiniai (70 vnt.). Tarp jų rasime seniausią muziejaus dokumentą. Tai 1613 m. Johano Sigismundo, Brandenburgo markgrafo ir Prūsijos kurfiursto žemės paskyrimo Tilžės apskrityje raštas. Unikalus ir 1712 m. Prūsijos karaliaus Frydricho raštas Tilžės miesto amatininkams, parašytas ant pergamento. Jame surašyti Tilžės stalių cecho nuostatai, kuriuose aptariami amatininkų tarpusavio santykiai, cecho vidaus tvarka, stalių mokymo reikalai. Apipavidalinimo technika išsiskiria 1765 m. Tilžėje išduotas gimimo (kilmės) liudijimas, 1808 m. Tilžės dailidžių pažymėjimas, 1847 m. Tilžės amatų sąjungos narių padėkos raštas statybos inspektoriui Rauteriui. Įdomi ir vetinga 18371882 metų Klaipėdos apskrities dokumentų byla. Tarp rankraščių rasime XIX a. pab. Klaipėdos magistrato, Karaliaučiaus tarnautojų sąjungos raštų. Taip pat turime įvairių XIX a. Klaipėdos Katalikų Bažnyčios dokumentų.
     2. XIX a. pab.XX a. pirmosios pusės lietuvių ir vokiečų kalbomis spausdinti plakatai, skelbimai ir atsišaukimai, iliustruojantys Klaipėdos krašto politinius įvykius (apie 150 vnt.). Pirmojo pasaulinio karo temai skiriami 1914 m. rugpjūčiolapkričio mėnesių Tilžės vyr. burmistro Pohlio skelbimai (23 vnt.), taip pat 1914 m. vokiečių karališkosios karo vadovybės bei Tilžę užėmusios rusų kariuomenės vadovybės įvairaus pobūdžio įsakymai. Rinkinyje saugomas svarbus Mažosios Lietuvos lietuvių tautinio ir politinio sąjūdžio dokumentas. Tai 1918 m. Tilžėje išleistas pirmasis atsišaukimas Lietuvininkai! Pabuskit! Klausykit! Padabokit!, paskelbęs Mažosios ir Didžiosios Lietuvos susijungimą. Apie 1923 m. sausio mėnesio įvykius pasakoja svarbiausi Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto atsišaukimai: sausio 4 d. Lietuviai, Klaipėdos krašto gyventojai, sausio 9 d. Manifestas. Taip pat turime sausio 13 d. E. Simonaičio skelbimą apie vadinamosios sukilėlių direktorijos sudarymą. Klaipėdos krašto užgrobimo temą iliustruoja 1939 m. kovo 2325 d. krašto direktorijos ir okupacinės valdžios išleisti atsišaukimai, skelbimai. Gausiausią dokumentų grupės dalį (apie 100 vnt.) sudaro rinkiminiai atsišaukimai. Įdomus ir vertingas 1903 m. atsišaukimas, raginantis Klaipėdos ir Šilokarčemos (dabart. Šilutės) apskričių gyventojus rinkimuose į Prūsijos landtagą balsuoti už lietuvių kandidato Rokaičių ūkininko Dovo Zauniaus ir Vokiečių laisvamanių partijos kandidato Karaliaučiaus savivaldybės tarėjo Emilio Wobbės sąjungą. Rinkinyje saugomas ir kitas reikšmingas minėto laikotarpio dokumentas. Tai Lietuviškos konservatyvų draugystės (1890 m. įsteigtos pirmosios Mažosios Lietuvos politinės organizacijos) rinkiminis skelbimas. Tyrinėjantiems Klaipėdos krašto politinį gyvenimą 19231939 metais turėtų būti įdomūs rinkinyje saugomi lietuvių ir vokiečių politinių partijų rinkimų į Krašto seimelius dokumentai: partijų programos, keliamų kandidatų sąrašai, agitaciniai plakatai, piešiniais ir karikatūromis iliustruotos afišos.
     Muziejaus dokumentų rinkinyje saugomos rankraštinės XIX a. pab.XX a. pr. Kintų bažnyčios ir Kintų valsčiaus dokumentų bylos (8 vnt.). Fonduose yra 120 vnt. 19061911 metais rašytų Kintų valsčiaus kaimų seniūnų pažymų. Minėti dokumentai, nors ir fragmentiški, bet yra svarbūs tyrinėjantiems mūsų krašto istorinę praeitį.
     Dokumentus, susijusius su žymaus Klaipėdos krašto kultūros ir visuomenės veikėjo K. Trukano gyvenimu ir veikla, 1964 m. ir 1992 m. muziejui perdavė K. Trukano artimieji (80 vnt.). Tarp jų yra K. Trukano gimimo pažymėjimas, pasas, sutuoktuvių liudijimas, tarnybos lapas, studento (Miunsterio universiteto) pažymėjimas. Įvairaus pobūdžio raštų, pažymų, įgaliojimų, sąskaitų, kvietimų, apibūdinančių K. Trukano profesinę ir visuomeninę veiklą, galima rasti perduotoje Klaipėdos krašto mokyklų draugijos dokumentų byloje.

 K. Trukano filosofijos daktaro diplomas. 1924 m.
K. Trukano filosofijos daktaro diplomas. 1924 m.

     1971 m., ardant paminklo “Borusija” (pastatyto Klaipėdoje 1907 m. ir skirto karaliaus Frydricho Vilhelmo ir karalienės Luizės apsilankymui mieste paminėti) postamentą, buvo rasti įdomūs ir vertingi XX a. pr. Klaipėdos miesto gyvenimą iliustruojantys dokumentai. Galima paminėti 1907 m. Klaipėdos apskrities tarybos ir Seimelio narių sąrašą, Klaipėdos miesto biudžeto pajamų ir išlaidų sąmatą, Klaipėdos pirklių valdybos sąrašą.
     Muziejaus dokumentų rinkinyje saugoma 19211927 metų Klaipėdos krašto direktorijos Statistikos skyriaus (nuo 1925 m. Klaipėdos krašto statistikos biuro) 600 lapų dokumentų byla. Joje susegtos statistinės žinios yra vertingas istorijos šaltinis tyrinėjantiems minėto laikotarpio Klaipėdos krašto pramonę, žemės ūkį, sveikatos apsaugą, prekybą, finansus, demografinę padėtį, laivų judėjimą uoste ir kt.
     Negausią rinkinio grupę sudaro XIX a. pab.XX a. pirmojoje pusėje krašte veikusių lietuviškų organizacijų Santara, Sandora, Aukuras dokumentai. Muziejuje saugomas unikalus pirmosios Mažosios Lietuvos lietuvių kultūros ir švietimo draugijos Birutė (įsteigtos 1885 m. Tilžėje) nario pažymėjimas.
     Iš įvairių Klaipėdos krašto pramonę, prekybą ir transportą apibūdinančių dokumentų galima išskirti 19291935 m. Klaipėdos įmonių prekinius ženklus ir liudijimus (32 vnt.). Įdomus 1933 m. Klaipėdos miesto traukinių ir autobusų tvarkaraštis, originalūs 1930 m. vairuotojo pažymėjimas ir 1934 m. leidimas naudotis automobiliu.
     Dokumentų rinkinyje saugoma Zapyškio bažnyčios (pastatytos 1578 m.) 1923 metų apmatavimų ir fotofiksacijų byla (autorius A. Presas). Titulinio lapo vidinėje pusėje esantis užrašas Nuosavybė Krašto Muzejaus Klaipėdoje ir dr. pirkta spal. m. 1924 leidžia teigti, jog tai seniausiai įgytas muziejaus eksponatas.