• Pilies muziejus
  • Kalvystės muziejus
  • Pilies muziejus
  • Skulptūrų parkas
  • Pilies muziejus
  • Kalvystės muziejus
  • Skulptūrų parkas

Spaudos rinkinys

     Vieną muziejaus rinkinių dalį sudaro spaudos rinkinys. Jame yra kaupiami XIXXX a. pirmos pusės leidiniai: knygos, laikraščiai, žurnalai ir kalendoriai. Muziejuje yra saugoma 9385 vienetas spaudos eksponatų. Kiekvienais metais spaudos rinkinys pasipildo naujais leidiniais, kurie yra nuperkami ar gaunami dovanų.

"Erleutertes Preußen"  <br> seniausios muziejaus fonduose saugomos knygos titulinis lapas
"Erleutertes Preußen"
seniausios muziejaus fonduose saugomos knygos titulinis lapas

     Knygų kolekciją sudaro 1847 vienetai knygų, įvairia tematika. Trečdalį jų sudaro religinės knygos: biblijos, giesmynai, maldaknygės. Seniausia yra L. Rėzos redaguota Biblija, atspausdinta 1816 metais Karaliaučiuje, E. Degeno spaustuvėje. Be šios, kolekcijoje yra 1869, 1885, 1895, 1903, 1910 metais išleistos Biblijos. Labiausiai paplitę ir gausiai mėgiami buvo giesmynai. Tai buvo Mažosios Lietuvos dvasinio gyvenimo knyga. Vienas geriausiai parengtų giesmynų buvo F. Kuršaičio redaguojamos „Pagerintos giesmių knygos“. Muziejuje yra 1865, 1869, 1877, 1882, 1885, 1893, 1897, 1902, 1903 metų leidimai. Leidinys, išreiškęs liaudies potraukį kūrybai ir poezijai, buvo „Visokios naujos giesmės arba Evangeliški psalmai“. Seniausia kolekcijoje yra spausdinta 1837 metai Tilžėje, H. Posto spaustuvėje. Įdomus yra nedidelės apimties giesmynas „Prasta ale už Auksą brangesnė Skarbnyčėlė Dievo vaikų“. Šioje knygoje yra 366 puslapiai, kiekviename puslapyje maldelės, skirtos skaityti atskirą dieną. Vienas populiariausių maldaknygės pavyzdžių yra Jono Oronto „Rojaus darželis“. Kolekcijoje yra įvairiais metais, įvairiose Mažosios Lietuvos spaustuvėse spausdintų „Rojaus darželių“. Seniausia yra 1816 metais spausdinta Karaliaučiuje. Daugumas religinių knygų yra spausdintos Tilžėje O. Mauderodės, J. Reilenderio ir sūnaus, H. Posto, Klaipėdoje H. Horcho, H. Holco ir M. Šerniaus, Priekulėje F. Šrėderio, J. Traušio spaustuvėse.

 Knygos „Ewangeliškas Malones Dawadas“ titulinis lapas. <br> ( Klaipėda, F. V. Horcho spaustuvė, 1840 m.)
Knygos „Ewangeliškas Malones Dawadas“ titulinis lapas.
( Klaipėda, F. V. Horcho spaustuvė, 1840 m.)

     Mažojoje Lietuvoje spausdintoms knygoms būdingas solidus įrišimas: kieti odiniai viršeliai, neretai su žalvariniais apkaustymais, užsegami viena ar dviem žalvarinėmis sagtelėmis, aukso spalvos ornamentai.

Mažajai Lietuvai būdingas knygų įrišimas. <br>  K. Demerecko nuotr.
Mažajai Lietuvai būdingas knygų įrišimas.
K. Demerecko nuotr.

     Be religinių, kolekcijoje randame knygų kitomis temomis. Dauguma knygų apie Mažosios Lietuvos istoriją, gyventojus ir šio krašto kultūrą. Čia randame Mažosios Lietuvos rašytojo, filosofo Vydūno, kultūros veikėjų A. Bruožio, M. Gelžinio ir kitų kūrinius. Dauguma knygų spaudintos Mažosios Lietuvos spaustuvėse Karaliaučiuje, Tilžėje, Šilutėje, Klaipėdoje, Priekulėje gotišku šriftu, lietuvių ir vokiečių kalbomis.
     Spausdintas žodis Mažojoje Lietuvoje visais laikai buvo branginamas. Tarp čia gyvenusių žmonių buvo gilios knygos nuosavybės tradicijos. Leidėjai ženklindavo knygas norėdami įtikti vartotojui, knygos pardavėjai įtikti pirkėjui, knygos savininkas norėdamas parodyti savo prieraišumą ir meilę knygai. Kolekcijoje yra daugiau kaip šimtas knygų, kuriose yra įvairių nuosavybės ženklų: įrašų, anspaudų, superekslibrisų, ekslibrisų ir lipdžių. Populiariausi yra įrašai. Tarp jų aptinkame M. Jankaus, dr. Viliaus Gaigalaičio, Vydūno ranka padarytus įrašus. Randami knygininkų K. V. Sekunos, R. Štalio, knygų leidėjo Jono Kibelkos, įvairių draugijų, bažnyčių ir organizacijų anspaudai.

Knygos nuosavybės ženklas. <br>  (Trumpas ir prastas Išguldymas visu Nedeles ir šventu Dienu Evangelia: Priekulė, 1869)
Knygos nuosavybės ženklas.
(Trumpas ir prastas Išguldymas visu Nedeles ir šventu Dienu Evangelia: Priekulė, 1869)

     Kalendorių kolekciją sudaro 163 vienetai eksponatų. Didžiąją dalį jų sudaro Mažosios Lietuvos kalendoriai. Ši kolekcija nepasižymi gausumu, bet savo turiniu yra vertinga. XIX a. viduryje pirmą kartą išleistas kalendorius ilgą laiką neprarado savo populiarumo. Kalendoriuose skaitytojas rasdavo poilsio ir darbo dienas, mėnulio atmainas, orų prognozes, svarbiausius einamojo ar būto meto įvykius, praktinių patarimų, istorijos žinių ir grožinės literatūros. Kalendorių pavadinimai liudija, kad jų būta įvairių. Beveik visi to meto laikraščiai leido savo kalendorius. Paminėtini kaip svarbesni: „Evangeliškos kalendos ant meto...“, „Prūsų Lietuvių kalendos“, „Tilžės keleivio kalendos“, „Jagomasto lietuviškos kalendros", „Mažosios Lietuvos kalendorius“. Dėmesio susilaukia „Lietuviškos M. Labučio kalendos metui 1915“. Mūsų žiniomis, tai vienintelis tokio kalendoriaus pavyzdys Lietuvoje. Visi Mažosios Lietuvos kalendoriai buvo spausdinami knygutės formos, įvairaus formato ir apimties.

 Lietuviškos kalendros metui 1899.   <br> (Klaipėda, Holco ir Šerniaus spaustuvė)
Lietuviškos kalendros metui 1899.
(Klaipėda, Holco ir Šerniaus spaustuvė)

     Iš 7375 laikraščių ir žurnalų Mažosios Lietuvos periodika sudaro didžiąją kolekcijos dalį. Mažojoje Lietuvoje buvo leista per 120 pavadinimų laikraščių ir žurnalų. (Pirmasis 1832 m. F. Kelkio redaguojamas „Nusidavimai apie evangelijos praplatinimą tarp žydų ir pagonių“). Seniausias periodinis leidinys muziejaus kolekcijoje yra „Erlautertes Preussen oder Auserlesene Anmerckungen“, ėjęs 17241742 metais. Buvo išleisti penki tomai. Muziejaus kolekcijoje yra saugomas I ir II tomai. Paminėtini ir vėlesniais metais leisti periodiniai leidiniai su kuriais galima susipažinti muziejuje: „Keleivis“, „Lietuvos keleivis“, „Lietuviška Ceitunka“, „Pagalba“, „Darželis“, „Kaimynas“, „Prūsų Lietuvių balsas“, „Tilžės keleivis“, „Birutė“, „Jūra“, „Mūsų Jūra" bei kitų periodinių leidinių komplektai ir pavieniai numeriai. Gausiausias yra krašto oficiozo „Klaipėdos krašto valdžios žinios“ rinkinys, kurį sudaro 1920, 1922, 1923, 1930, 1931, 1934, 1936, 1938 metų komplektai.