2006 metai

Archeologiniai tyrinėjimai Klaipėdoje, Žvejų g. 10

2006 m. gegužės mėn. UAB BALTIC REALITY ADVISER Mažosios Lietuvos istorijos muziejui užsakė archeologinius tyrinėjimus būsimo pastato vietoje Klaipėdoje, Žvejų g. 10.
Šis sklypas yra kairiajame Danės upės krante, tarp dviejų dabar čia stovinčių pastatų, buvusių raudonų plytų sandėlių – Žvejų g. 4 ir Žvejų g. 4A. Dabar tai restoranai „Memelis“ ir „Petit Marselis“. Ateityje šioje vietoje planuojama statyti pastatą, todėl reikalinga buvo šį sklypą archeologiškai ištirti.

Kad ši vieta nuo seno buvo sandėlinė zona, rodo šios vietos ir istoriniai ir archeologiniai tyrimai. XIX a. vid. čia stovėjusieji sandėliai nudegė per 1854 m. gaisrą, po jo čia pastatomi raudonų plytų sandėliai, kurie tebestovi iki šiol.
2006 m. vasarą archeologinius tyrimus čia vykdė Mažosios Lietuvos istorijos muziejus (vad. R. Bračiulienė). Iš viso buvo ištirtas 236 m² plotas, iškastos 6 perkasos. Tyrimų metu aptikti du užstatymo horizontai: XVII a. II pusės  XVIII a. pr. ir XVIII a. II pusės  XIX a. I pusės (t.y. iki 1854 m. gaisro). Daugiausia tai sandėlinės paskirties pastatų pamatų liekanos: mediniai rostverkai, akmeniniai pamatai, akmeninių grindinių fragmentai, drenažinės statinaitės, ūkinės dėžės, du tualetinės paskirties kubilai. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus fondai pasipildė įvairiais XVII a. II pusės – XIX a. radiniais. Tai buitinė keramika, medienos dirbiniai (pleištai, statinių detalės), olandiškų pypkelių fragmentai. Ypač 2006 metų tyrinėjimai nustebino odinių dirbinių gausa. Daug odinės avalynės liekanų rasta XVII a. pab. juodos žemės su medienos drožlėmis sluoksnyje. Tai batų padai, šoneliai, dirželiai, kulnai, batviršių fragmentai (iš viso ~200 vnt.). Sveikų batų rasta 14 vienetų, tarp jų gali būti ir viena batų pora.

Rastieji batai įvairių modelių: priekiai trapecijos formos, smailėjantys, užapvalintais galais. Vienas vaikiškas batelis su nukirptu priekigaliu, matyt, paaugus vaiko kojelei, buvo padarytas vasarinis batelis, dar vienas vaikiško batelio viršus buvo puoštas iškarpymais. Vienas batas yra su išlikusiais suvarstytais odiniais raišteliais. Kulnai tiek vyriškų, tiek moteriškų batų yra daugiasluoksniai, sukalti medinėmis arba geležinėmis vinimis. Kulno sluoksniai į apačią formuojami mažėjančia tvarka, toks kulnas pjūvyje yra trapecijos formos. Batų ilgiai: nuo 14 iki 22,5 cm – vaikiškų batelių, suaugusiųjų – nuo 23,2 iki 27,2 cm. Žinant, kad oda metams bėgant traukiasi, šie batai galėjo būti ir didesni. Visi sveiki arba suirę batai, bet turintys visas detales, konservuoti P. Gudyno restauravimo centre.
Tyrimų metu buvo rasta nemažai medinių statinių detalių, medinių pleišto formos kaiščių, viena sveika medinė statinė buvo išimta iš XVII a. pab. grindinio. 

Dar vienas įdomus radinys – XIX a. I puse datuojami mediniai kubilai, rasti perkasoje 5 ir 6.  Kubilai iš vidaus dengti kalkėmis, vidaus užpildas – fekalinio turinio; taigi šių tyrinėjimų metu pavyko aptikti XIX a. pr. tualetą. Nežiūrint į tai, buvo pabandyta išpreparuoti šiuos kubilus ir rasti juose įdomių radinių: sveiką dubenėlį su data  „1822 m.“, dvi monetas, laikraščio skiautę, smulkių buitinės keramikos šukių, stiklo ir stiklinių butelių duženų, bato padą, kaolino molio pypkelės galvutę ir kotelių fragmentų, gyvulių kaulų.
Viename iš aptiktų medinių kubilų rastos dvi monetos. Viena iš jų – vario lydinio, prancūziška, Liudviko XVIII (17551824) laikų. Kita moneta – sidabrinė, Fridricho Vilhelmo II (17401786), tai trys 1785 metų prūsiški grašiai. 

Taip pat įdomus radinys (rastas viename iš dviejų aptiktų medinių kubilų) – laikraščio skiautė. Tai 1820 metų vasario 24 dienos, ketvirtadienio laikraštis. Jis vadinosi „Konigsberger Hartungschen Zeitung“; tai žymiausias Rytpūsių provincijos laikraštis, pradėtas leisti 1660 metais. XIX a. vid. buvo leidžiamas 4 tūkstančių egzempliorių tiražu; kaip tiems laikams, tai buvo didelis tiražas. Kadangi kubilų užpildas buvo fekalinio turinio, aišku, kam ta skiautė buvo panaudota. 
Perkasoje 6, preparuojant XVII a. pab. kultūrinį sluoksnį, 1,92 metrų gylyje, vos 2 m² plote rastas didelis kiekis olandiškų kaolino molio pypkelių nuolaužų. Olandiškos pypkelės – labai dažnas Klaipėdos senamiesčio kultūrinių sluoksnių radinys, tačiau toks kiekis ir vienoje vietoje rastas, ko gero, pirmą kartą. Viso rasta 500 pypkelių kotelių fragmentų ir 59 galvutės bei jų fragmentai. Šių pypkelių galvutės nedidelės, dauguma jų šonuose turi žymėjimą – iš taškelių suformuotą gėlytę. Viena jų turi žymėjimą ataugėlės dugne – inkarą. Šis ženklinimas buvo naudojamas nuo 1675 metų. Pagal galvučių formą, pypkelės turėtų būti datuojamos XVII a. pab. ir XVIII a. pr., nes dar viena galvutė ataugėlės dugne turėjo žymėjimą „taupyklė“, kuris buvo naudojamas 1710 ir 17201737 metais. Aišku, kyla klausimas, kodėl jų rasta tiek daug vienoje vietoje, gal jos čia buvo sandėliuojamos. Tačiau kai kurių galvučių vidus ir išorė aprūkusios, bet gal tai gaisrų padarinys? Be to, nerasta nei statinių ar dėžių liekanų, kur jos galėjo būti laikytos. Greičiausiai tai arba broko arba sulūžusių pypkelių išpylimo vieta.
Taigi, 2006 m. tyrimų Žvejų g. 10 rezultatai parodė, kad ši vieta buvo užstatyta nuo XVII a. vid.  Įžemis – sąnašinis pilkas smėlis – pasiektas 2,6 m gylyje, kai kur, pvz., perkasose 1 ir 2, 2,9 m gylyje buvo pasiektas tamsios molingos žemės sluoksnis su užsikonservavusiom nendrių liekanom – greičiausiai čia pavyko užtikti buvusį Danės upės įlinkį, kuris užverstas XVII a. vid.