PASTATO ISTORIJA
XX a. pradžioje Klaipėdoje gyvenamieji namai buvo statomi vis toliau į šiaurės vakarus. Dideli jų blokai išaugo prie dabartinių I. Kanto, S. Nėries gatvių. Pastarosios kryptį nulėmė 1875 m. pastatyta geležinkelio stotis: ties dabartine S. Daukanto gatve ji šiek tiek pasisuka ir eina tiesiai stoties link. Gatvė buvo apsodinta liepomis.
Kaip rašo Jonas Tatoris, 1904 m. iš palikimo dabartinėje S. Nėries gatvėje (Nr. 2) magistratas pastatė prieglaudą seniems amatininkams. Čia fasaduose derintos raudonų plytų ir tinkuotos plokštumos, betoninės detalės.
XX a. antrajame dešimtmetyje greta atsirado prieglauda moterims bei mergaitėms. Būtent šiame S. Nėries g. 4 name ir įkurta Tremties ir rezistencijos ekspozicija. Tai dviaukštis pastatas su pusrūsiais ir aukštu cokoliu bei segmentiniu, truputį prasikišusiu erkeriu, virš kurio – balkonas. Fasadą puošia reljefinės ovalinės rozetės.
Po II pasaulinio karo abiejuose pastatuose įsikūrė sovietinės represinės struktūros (NKVD, MGB, KGB). Jų rūsiuose veikė vidaus kalėjimai, gyvavę iki 5-ojo dešimtmečio vidurio, o patalpas KGB naudojo iki pat 1980-ųjų vidurio. Pastačius naują statinį Taikos prospekte, KGB išsikėlė tenai ir šios erdvės buvo paliktos tuščios bei neprižiūrimos.
Prasidėjus Atgimimui ir Lietuvai atgavus Nepriklausomybę nuspręsta apleistą objektą perduoti Klaipėdos teritorinės muitinės žinion. Ji čia įsikūrė nuo 1992 metų. Pastatai sutvarkyti, viename iš rūsių po remonto palikta išlikusi autentiška vidaus kalėjimo kamera.
2014 m. sausio mėnesį S. Nėries g. 4 name pradėjo veikti Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus Rezistencijos ir tremties ekspozicija.
EKSPOZICIJA
2014 m. sausio mėn. Klaipėdos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus bei Klaipėdos teritorinės muitinės bendradarbiavimo dėka buvo atidaryta naujai parengta Rezistencijos ir tremties ekspozicija (S. Nėries g. 4, Klaipėda), buvusio sovietinio valstybės saugumo (KGB) Klaipėdos padalinio rūsyje (dabar Klaipėdos teritorinė muitinė).
Yra žinoma, jog šio pastato kamerose nuo 1945 iki 1954 metų kalėjo 8 268 žmonės. Lankytojai čia kviečiami apžiūrėti tris patalpas, kuriose supažindinama su partizaniniu judėjimu Vakarų Lietuvoje 1945–1954 m., represinėmis struktūromis, kovojusiomis su ginkluota lietuvių rezistencija, taip pat pristatoma politinių kalinių tema bei Klaipėdos krašto gyventojų tremties istorija. Apsilankiusieji turi galimybę išvysti dvi autentiškas kameras, kuriose buvo laikomi kaliniai. Čia eksponuojamos fotografijos, dokumentai, laiškai, žmonių asmeniniai daiktai, ekspoziciją papildo kompiuteriniame terminale esanti vaizdo medžiaga, pokalbių su dar gyvais šių įvykių liudininkais įrašai. Dar vienoje patalpoje atkurtas atraktyvus tardytojo kabinetas. 2016 m. rugpjūčio 23 d. prie pastato pritvirtinta tipinė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro paruošta atminimo lenta. Ji skirta tardytiems, kalintiems bei kankintiems Lietuvos piliečiams pagerbti.