Muziejaus įkūrimas

Po Antrojo pasaulinio karo Mažoji Lietuva ištuštėjo. Klaipėdos mieste 1945 m. sausio pabaigoje buvo pasilikę vos keliolika vietinių gyventojų. Be priežiūros ir globos liko miesto bei krašto istorijos ir kultūros paminklai. Nuo pirmųjų pokario metų prasidėjo Klaipėdos miesto kapinių nykimas, galiausiai įgavęs tikslingo likvidavimo pavidalą. 1974 m. prasidėjo kapinių griovimas: metaliniai kryžiai, tvorelės ir kt. buvo vežami į metalo laužą. Klaipėdiečiui kalviui, metalo restauratoriui Dionyzui Varkaliui pavyko išgelbėti ir išsaugoti dalį kapinių paminklų (8 sunkvežimius kryžių, tvorelių, vartelių). 

Netrukus D. Varkalis apgriuvusiame Klaipėdos senamiesčio pastate (Šaltkalvių g.) aptiko žinomo Klaipėdos kalvio meistro Gustavo Kackės (Gustav Katzke) kalvę su išlikusiais autentiškais senojo meistro darbo įrankiais bei įranga. Kilo idėja restauruoti šį ir gretimą pastatą, įrengti nuolatinę kalvystės darbų ekspoziciją. Šiai idėjai pritarė tuometinis Klaipėdos miesto vykdomojo komiteto pirmininkas Alfonsas Žalys, pastatai buvo perduoti Kultūros skyriaus žinion, skirtos lėšos projektavimo ir kt. darbams. 

Suremontavus senąją kalvę, D. Varkalis joje atgaivino kalvystės amatą, o kieme įrengė laikiną kapinių kryžių ir tvorelių ekspoziciją. 1991 m. senoji kalvė perėjo Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus žinion, o jos šeimininkas tapo Kalvystės ekspozicijos vadovu. 1992 m. baigus pagrindinio pastato restauravimą, iškilmingai atidarytas Kalvystės muziejus – Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus padalinys.

G. Kackės kalvės istorija

Jau XVI a. minimi Klaipėdos kalviai. Kalviai, vėliau ir šaltkalviai, aprūpindavo miesto statybas kaltinėmis vinimis, darė durų ir langų apkaustus, vėjarodžius, gatvės žibintus, turėklus, dureles ir apkaustus krosnims.

 Klaipėdos krašto amatai (tarp jų ir kalvystė) turi ne tik senas tradicijas. XVI–XVIII a., o ypač XIX a. jie buvo griežtai reglamentuojami pagal Prūsijoje įvestus valdžios įstatymus.

XIX a. viduryje Klaipėdos krašto kalviai pradeda lieti ir kalti metalinius kryžius ir kapinių tvoreles visame krašte.

 Daugiausia kapinių paminklai ir tvorelės XIX a. pabaigoje buvo gaminami Klaipėdos miesto kalvėse. Jų buvo keletas: Kepėjų g. 10, Puodžių g. 14, Šaltkalvių g. 1 (G. Kackės kalvė-šaltkalvė) ir kt.

XIX a. pabaigoje Šaltkalvių gatvėje įsikuria garsus Klaipėdoje ir visame krašte kalvis Gustavas Kackė (Gustav Katzke) su savo mokiniais. Kalvė pradėjo veikti 1895 m. Joje buvo priimami užsakymai žemės ūkio padargų gamybai, architektūrinėms senamiesčio namų puošybos detalėms, bet labiausiai G. Kackę išgarsino meniški kryžiai, kapinių tvorelės ir varteliai. 1978 m. Vilkyčių kapinėse (Šilutės raj.) buvo rastas originalios formos paminklas su gamintojo antspaudu – „H. G. Katzke Landw. Maschinen. Memel“. Tą veiklą patvirtina ir paties G. Kackės skelbimai 1911–1914 m. laikraščiuose.

G. Kackė buvo vienintelis Klaipėdos krašto kalvis, turėjęs tarptautinį sidabro medalį už meninę kalvystę. Jo kalvė veikė iki 1944 m., kol frontui artėjant prie Klaipėdos G. Kackė pasitraukė į Vokietiją.

Ekspozicija

Kalvystės muziejus atidarytas 1992 m. šaltkalvio Fr. Grimo kalvės vietoje. Pirmajame aukšte daugiausia vietos skirta medžiagai apie žymaus Klaipėdos meistro G. Kackės kalvę. Eksponuojama autentiška kalvės iškaba, ištisa vitrina paties G. Kackės rankomis pagamintų medinių formų raidėms ir skaičiams lieti, kalvio antspaudas. Čia atkurtas G. Kackės kalvės interjeras.

Ekspozicijoje taip pat matome G. Kackės ir kitose Klaipėdos kalvėse pagamintus dujinius žibintus, žemės ūkio padargus, darbo įrankius, kalvės durų vyrius.

Antrajame muziejaus aukšte eksponuojami Klaipėdos krašto kapinių kryžiai, tvorelės, varteliai, Didžiosios Lietuvos kryžiai-saulutės, architektūrinės Klaipėdos senamiesčio namų detalės, žvejybos įrankiai, namų apyvokos daiktai. Ši ekspozicija atspindi dviejų kultūrų – Didžiosios ir Mažosios Lietuvos – pėdsakus. Mažosios Lietuvos kryžiai puošti augaliniu ornamentu. Didžiosios Lietuvos, ypač Žemaitijos, kryžiai puošti saulutėmis, žvaigždutėmis, žalčiais, mėnuliais ir kitais pagonybės simboliais. Pagal eksponatų išdėstymą salėje išryškėja dviejų kultūrų skirtumai.

Pirmajame aukšte yra 7 eksponatai iš Karaliaučiaus miesto katedros: durų fragmentai, kalti ąžuolo lapai, tujų šakos, kaltinis vėžys.

Metaliniai kryžiai Klaipėdos krašte paplito jau XVIII a. Šio krašto kryžiuose nėra Nukryžiuotojo. Jo vietoje – porcelianinė lentelė su poetišku posakiu ar mirusiojo pavarde ir data. Ornamentai Mažojoje Lietuvoje sudaryti iš susuktų spiralių, užbaigti gėlių žiedais ar lapais. Visi Kalvystės muziejaus ekspozicijoje ir kiemelyje esantys kryžiai datuojami XIX a. pab. – XX a. pr.

Kalvės-muziejaus kiemelyje eksponuojami ypač meniški XIX a. pab. – XX a. pr. Klaipėdos kapinių kryžiai ir tvorelės.

Raskite mus

Skip to content