XX a. pirmosios pusės permaininga Klaipėdos krašto istorinė raida atskleidžiama pasitelkiant muziejuje sukauptais bei privačių kolekcijų praeities reliktais, archyvine medžiaga iš Lietuvos archyvų bei bibliotekų. Reikšmingiausi politiniai, ekonominiai, socialiniai ir kultūriniai įvykiai pristatomi dvylikoje vaizdinių istorijų. Pirmosios pasakoja apie XX a. pradžios Rytų Prūsijos provinciją, jos istoriją ir gyventojus, Pirmąjį pasaulinį karą bei prasidėjusius procesus jam pasibaigus.
Žemėlapiai, nuotraukos, dokumentai iliustruoja Klaipėdos krašto atsiradimą ir jo istoriją 1920–1922 metais, kuomet valdymas laikinai buvo perduotas Prancūzijai. Išsamiai pristatomi 1923 m. sausio 10–15 d. „Klaipėdos sukilimo“ įvykiai, aptariama 1924 m. gegužės 8 d. Paryžiuje pasirašyta Klaipėdos konvencija, įtvirtinusi Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos, bei jos reikšmė – Lietuva tapo jūrine valstybe su nacionaliniu uostu.
Didelis dėmesys skiriamas krašto savitumui atskleisti: krašto gyventojų socialinė struktūra, valdymo savitumas, politinės jėgos, ekonominiai, kultūriniai pasiekimai bei juos kūrę žmones. Istorinė medžiaga liudija apie Lietuvos siekimą integruoti gyventojus į valstybės ekonominį, politinį ir kultūrinį gyvenimą.
Istorinis pasakojimas baigiamas 1939 metų įvykiais, kuomet po Vokietijos ultimatumo Berlyne buvo pasirašyta Vokietijos ir Lietuvos Klaipėdos krašto perleidimo sutartis. Klaipėdos kraštas kaip atskiras teritorinis vienetas nustojo egzistuoti.
Kitoje ekspozicijos dalyje pristatomi originalūs eksponatai, atspindintys multikultūrinę XX a. pirmosios pusės Klaipėdos miesto ir krašto aplinką. Tai – ginklai, apdovanojimai, įmonių gaminiai, miestiečių kasdienybės daiktai. Reklaminė medžiaga leidžia susipažinti su krašte veikusių pramonės, prekybos įmonių, kultūrinių organizacijų veikla.
Virtualiame ekspozicijos tęsinyje – multimedijos terminale lankytojai gali gauti daugiau informacijos apie 1923-iuosius, nuosekliau tyrinėti 1924 m. Klaipėdos krašto konvenciją, 1939 m. dokumentus dėl Klaipėdos krašto perleidimo bei 1939 metų Vokietijos-SSRS tarptautines sutartis, kurios nulėmė Lietuvos valstybės likimą. Vokietijoje apsigyvenusių išeivių iš Klaipėdos krašto pagamintame XX a. I pusės miesto makete (sumanytojas ir vykdytojas G. Grentz) puikiai matosi Klaipėdos branduolys – Senamiestis. Jį taip pat puošia penkių skirtingų konfesijų bažnyčios, visa eilė seniausių Klaipėdos miesto švietimo įstaigų, gyvenamųjų ir kitų visuomeninės paskirties pastatų.