Pirmuosius žemėlapius, kuriuose vaizduojama Lietuva bei Mažosios Lietuvos teritorija, kūrė antikos geografai, nuo XV a. antrosios pusės – Vakarų Europos kartografai, XVI–XVII a. įsitraukė Lietuvos ir Prūsijos žemėlapių sudarytojai.
Ekspozicija pradedama ~1508 m. Romoje atspausdintu II a. K. Ptolemėjo Europos žemėlapiu, kuriame pirmą kartą pateiktas Baltijos pajūrio vaizdas bei M. Valdzėmiulerio Vidurio Europos žemėlapiu, kuris 1513 m. pasirodė vėlgi Romoje. Greta jų rodomi tokie XVI a. Vakarų Europos kartografų darbų pavyzdžiai kaip S. Miunsterio Vidurio ir Rytų Europos žemėlapis (sud. 1570 m., išl. 1628 m. Bazelyje), H. Zelijaus seniausias Prūsijos žemėlapis (išl. 1570 m. Antverpene) ir kt. Lankytojai taip pat turi galimybę apžiūrėti žymiausio XVI a. Prūsijos kartografo K. Henenbergerio Senosios Prūsijos (išl. 1584 m. Karaliaučiuje), Naujosios Prūsijos (išl. 1584 m. Antverpene) bei Tikslų Prūsijos (išl. 1633 m. Amsterdame) žemėlapius.
Lietuvos kartografijos paminklai pristatomi V. Grodeckio Lenkijos ir gretimų žemių žemėlapiu, išleistu 1574 m. Bazelyje, G. Merkatoriaus „Lithvania“, sudarytu 1570 m., o išspausdintu 1595 m. Duisburge. Eksponuojamas žymiausias Lietuvos kartografijos pavyzdys – pirmojo originalaus LDK žemėlapio (sud. 1613 m.) 1649 metų laida. XVIII a. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės žemėlapius atstovauja M. Seuterio (1728) ir T. K. Loterio (1780) darbai.
Ekspozicijoje galima susipažinti su žemėlapiais, kuriuose vaizduojamas Klaipėdos kraštas. Nuo XVII a. Prūsijoje metodiškai buvo atliekami kartografavimo darbai – išleisti ne tik visos valstybės, bet ir atskirų jos dalių žemėlapiai. Ankstyviausia yra J. Narūnavičiaus-Naronskio ~1670 m. piešta Klaipėdos apskrities panorama su Klaipėdos vaizdu. M. Meriano graviūroje Didysis Kurfiurstas ir jo armija 1679 m. persekioja švedų būrius per užšalusias Kuršių marias (Frankfurtas, 1687) be karinės scenos gana tiksliai užfiksuota Kuršių marių pakrantės rytinė dalis su gyvenvietėmis. XVIII a. pirmos pusės pokyčius Mažojoje Lietuvoje rodo Prūsijos inžinieriaus I. Fr. Betgeno sudarytas, 1735 m. Niurnberge išspausdintas Prūsų Lietuvos žemėlapis su pažymėtomis zalcburgiečių kolonijomis ir naujai įkurto Gumbinės miesto planu.
Karališkosios Prūsijos mokslų akademijos (1763), Veimaro geografijos instituto (1811–1813), Lietuvos kariuomenės Karo topografijos skyriaus (1938–1939) Klaipėdos apskrities topografiniai kartografijos pavyzdžiai suteikia žinių apie krašto vietovių raidą. Taip pat pristatomi vėlesni Prūsijos (sud. C. F. Weiland apie 1864–1879), Vokietijos imperijos (1899), Baltijos valstybių ir Rytų Prūsijos (sud. Edinburgo geografijos institutas, 1920) žemėlapiai.