Rengiantis Vasario 16-osios minėjimui, būdavo sudaromas organizacinis komitetas, kuriam vadovaudavo Klaipėdos krašto gubernatorius, būdavo atstovaujamos įvairios lietuviškos visuomeninės organizacijos, kartais vietos pramonininkų ir vokiškų organizacijų atstovai. Oficialiai Vasario 16-oji Lietuvoje būdavo skelbiama nedarbo diena. Klaipėdoje nedirbdavo valstybinės įstaigos, autonominės įstaigos ir mokyklos. Valstybinės įstaigos privalėjo iškabinti valstybines vėliavas. Centrinės valdžios pastatai dažnai būdavo iškilmingai papuošti. Bažnyčioje kariams vykdavo mišios, į kurias šie gatvėmis žygiuodavo su muzika. Dažniausia Šaulių namų salėje vykdavo iškilmingas renginys, vakare Klaipėdos krašto gubernatorius valdžios ir visuomenės atstovams surengdavo priėmimą.

Tačiau kai 1933 m. Vokietijoje į valdžią atėjo Hitleris, Klaipėdos krašte pradėjo stiprėti revanšistinės nuotaikos. Lietuviškų atminimo dienų minėjimas virto daugiausia vien Lietuvos valdžios reikalu. Lietuvos nepriklausomybės šventėje vengdavo dalyvauti Klaipėdos magistrato vadovai.

Paskutinis ramus minėjimas vyko 1938 m. Tais metais visoje Lietuvoje buvo iškilmingai minimas Nepriklausomybės 20-metis. Klaipėdoje ta proga visų konfesijų maldos namuose vyko pamaldos. Be vėliavų labai daug namų papuošė vainikais, girliandomis, o vakare nušvito iliuminacijomis. Parduotuvių vitrinose, privačių namų languose buvo Vytauto Didžiojo, A. Smetonos portretai. Skaitmenys „1918–1938“ visiems praeiviams priminė dienos reikšmę. Minėjimas vyko Vytauto Didžiojo gimnazijos salėje, o iškilmingas renginys – teatre.

Raskite mus

Skip to content