2018 m. sausio 17 d. buvo atidarytas Mažosios Lietuvos istorijos muziejui priklausantis MUZIEJUS 39/45. Jis įsikūręs po pylimu, buvusios Klaipėdos pilies rytinės kurtinos vietoje, kur karo metais vokiečiai įrengė sprogmenų sandėlį. Šis muziejus pristato Klaipėdos miestui ir kraštui labai svarbų ir skaudų istorijos etapą – Antrąjį pasaulinį karą.
1939 m. kovo mėnesį Vokietija ultimatyviai pareikalavo jai perduoti Klaipėdos kraštą ir tai buvo padaryta kovo 22 d. sutartimi. Muziejaus salėje „Klaipėda karo išvakarėse“ galima pirmą kartą Lietuvoje pamatyti ir paskaityti tai liudijančius dokumentus, taip pat peržiūrėti tų laikų nuotraukas bei kino kronikos vaizdus. Kardinalūs anuometiniai pasikeitimai Europoje vaizduojami originaliame animuotame žemėlapyje. Šioje salėje atskleidžiami persekiojamų lietuvių, žydų, prancūzų karo belaisvių likimai, supažindinama su fortifikacinėmis sistemomis.
Salėje „Klaipėdos šturmas“ pristatoma itin tragiška Klaipėdos miesto ir jos gyventojų istorija. 1944 m. spalio mėnesį apsupta Klaipėda buvo intensyviai bombarduojama, apšaudoma. Visa tai „gyvai“ demonstruojama virtualioje projekcijoje. Po 115 dienų trukusios miesto apsiausties 1945 m. sausio 28 d. į Klaipėdą įžengus Raudonajai armijai viskas aplinkui degė, sproginėjo minos. Mieste neliko apie 60 % pastatų ir beveik visų gyventojų. Šioje ekspozicijoje esančioje vitrinoje galima pamatyti kokie būtent ginklai buvo naudojami Antrojo pasaulinio karo metu.
Salėje „Klaipėda po karo“ eksponuojama instaliacija, dedikuota sugriautoms miesto bažnyčioms atminti, o fotopasakojimas atskleidžia kaip atrodė Klaipėda pirmomis dienomis po karo ir kaip ji keitėsi. Ypač vaizdžiai tai matoma viename iš kompiuterinių terminalų, kuriame interaktyviai galima palyginti 1942 m. ir pokario Klaipėdos netektis. Šalia taip pat demonstruojami sovietinės kino kronikos kadrai.
Muziejaus ekspoziciją užbaigia „Atminties“ salė. Čia pastatytas simbolinis net 6 metrų ilgio vežimas su stiklo dangčiu, po juo – daugybė paprastų buitinių daiktų, kadaise priklausiusių tiek vokiečių kariams, tiek klaipėdiečiams civiliams. Stiklas užpiltas smėlio sluoksniu, todėl norint išvysti eksponatus teks pirštais pravalyti smiltis. Tuomet kažką galbūt nustebins prieš akis pasirodęs buvusio Lietuvos užsienio reikalų ministro Juozo Urbšio aliuminis puodelis arba vaikiška lėlė, lydėjusi mergaitę į tremtį Sibire, o po 1953 m. kartu su jos savininke sugrįžusi į Lietuvą. Greta šio simbolinio vežimo esančiame ekrane galima susipažinti su kraupia Antrojo pasaulinio karo statistika.