Renginiai

Dr. Rasos Banytės-Rowel paskaita „Baitų kapinynas: rekonstruojant gyvenseną prie Baltijos II-IV a. po Kr.“

2019 m. spalio 24 d. (ketvirtadienį) 16 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2) maloniai kviečiame pasiklausyti dr. Rasos Banytės-Rowel paskaitos „Baitų kapinynas: rekonstruojant gyvenseną prie Baltijos II-IV a. po Kr.“

Archeologiniai tyrinėjimai Baitų (dabartinis kaimo pavadinimas – Baičiai, Dovilų seniūnija, Klaipėdos r.) kapinyne pranešimo autorės buvo vykdyti laikotarpiu tarp 1989 ir 2007 metų. 1989-1991, 1993, 1995, 1997 metais archeologinės ekspedicijos vykdytos Klaipėdos kraštotyros muziejaus, vėliau Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus, suteikė labai įdomių rezultatų. Verta paminėti ir Baitų-Baičių/vokiškai Baiten arba Baitschen įdomią vardo etimologiją, kuri sietina su pasienio punkto sargyba ties svarbiais keliais, vedančiais į krašto gilumą. Tai labai tinka mūsiškiams Baitams, nes šis kaimas yra įsikūręs visai netoli nuo senosios Rytų Prūsijos ir Žemaitijos sienos. Žinoma, ši situacija buvo būdinga viduramžiais, o Baitų kapinynas yra žymiai senesnis – datuojamas III-V a. po Kr.

Šio paminklo tyrinėjimų pradžia yra archeologijos mokslo istorijos buv. Rytų Prūsijoje dalis. 1891 ir 1892 metais kapinyną žvalgė, o 1896 m kasinėjo profesorius iš Karaliaučiaus Adalbertas Bezzenbergeris. Savo tyrinėjimus jis trumpai paskelbė „Prussia“ senovės mylėtojų draugijos leidinyje. 1893–1895 metų tarpsnyje Baitų kapinyną kasinėjo ar žvalgė ir savamokslis archeologas gimnazistas Erichas Scheu, taip pat perdavęs radinius į „Prussia“ muziejų Karaliaučiuje. Pagal schematišką A. Bezzenbergerio paskelbtą Baitų kapinyno lokalizacijos schemą, 1984 metais Mokslinės metodinės tarybos archeologai preliminariai nustatė kapinyno teritoriją. 1989 metų archeologinių tyrimų pagrindinis tikslas buvo kasinėjimais patvirtinti iš naujo atrasto kapinyno vietą. Tais metais tiriant nedidelėmis perkasomis buvo aptikti du pirmieji bulviarūsių apardyti kapai. Baitų kapinyne atidengti kapai priskiriami Vakarų Lietuvos kapinynų su akmenų vainikais kultūrinei sričiai. Ji yra I-VI a. po Kr. vakarų baltų arealo dalis. Kaip nurodo pats kultūros pavadinimas šio laikotarpio Lietuvos pajūrio kapinynams būdingos akmenų konstrukcijos-vainikai, grindiniai, kuriais supami ar užklojami griautiniai kapai. Sudėtinga sluoksnių sandara neleidžia tokio kapinyno tyrinėti paskubomis. Šiuo metu yra ištirti 49 kapai, kurių dauguma datuojami III a. 2 puse – IV a. 1 puse.

Paskaitoje pagrindinis dėmesys bus telkiamas į Baitų kapinyne rastųjų įkapių kaip gyvosios to meto kultūros atspindžių reikšmę. Pranešimo autorė pateiks pavyzdžius, ką tam tikri ritualai ir artefaktai byloja apie senųjų Lietuvos pajūrio vakarų baltų gyvenseną vėlyvuoju romėniškuoju laikotarpiu. Tai yra būdas pabandyti rekonstruoti procesus, vykusius toli į šiaurę nuo tuo metu krizes išgyvenusios Romos imperijos.

Maloniai kviečiame apsilankyti!

Naujienlaiškio prenumerata

Užsisakykite mūsų naujienlaiškį – ir pirmieji sužinosite apie Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus naujienas, renginius.