Renginiai

Istoriko Tomo Baranausko knygų pristatymas

Gegužės 24 d. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) vyko knygų „Kuršo aktai. Acta Curoniae“ ir „Garuozos mūšis. Šaltiniai ir interpretacijos“ pristatymas. Renginyje dalyvavo jų autorius istorikas Tomas Baranauskas, asociacijos Žiemių pradas „Simkala“ vadovas Andrius Bitaitis, Pasvalio krašto muziejaus istorikas Gražvydas Balčiūnaitis bei kuršių istorijos, rekonstrukcijos ir kultūros populiarinimo klubo „Pilsots“ nariai.

Apie leidinius

„Kuršo aktai. Acta Curoniae“ – projekto „Žiemgala XIII a. dokumentuose“ trečioji dalis. Pirmasis leidinys „Žiemgalos aktai. Acta Semigalliae“ (2014 m.) buvo skirtas svarbiausiems Žiemgalos aktams, antrasis – „Sėlos aktai. Acta Seloniae“ (2015 m.) – rytinės Žiemgalos kaimynės Sėlos aktams, o šis rinkinys skirtas vakaruose su Žiemgala besiribojančiam Kuršui.

Kuršo aktų palikimas yra pats gausiausias, o jo dalybų aktai yra išsamiausias XIII a. istorinės geografijos šaltinis visose baltų žemėse. Kuršą su Žiemgala XIII a. siejo ne tik bendra kova prieš kalavijuočius ir kryžiuočius, ne tik geografinės sąsajos (1253 m. Kuršo dalybų aktuose minimos ribinės žemės „tarp Kandavos ir Žiemgalos“ bei „tarp Skrundos ir Žiemgalos“), bet ir panašus istorinis likimas. Kuršas, kaip ir Žiemgala bei Sėla, XIII a. buvo padalintas į šiaurinę ir pietinę dalis, kurios po XIII–XIV a. kovų atiteko atitinkamai Livonijai ir Lietuvai, o vėliau – Latvijai ir Lietuvai.

 Leidinyje skelbiami svarbiausi su Kuršo nukariavimu ir jo dalybomis susiję 1230–1254 m. dokumentai originalo ir lietuvių kalba, o taip pat pateikiama glausta Kuršo nukariavimo XIII a. istorinė apžvalga, detalūs jo žemių žemėlapiai pagal 1253 m. dalybų aktus, išsamūs skelbiamų aktų geografiniai ir istoriniai komentarai. XIII a. Kuršo aktai yra unikalus baltų istorinės geografijos šaltinis, kuriam išsamumu neprilygsta jokios kitos baltų genties šaltiniai. Tai leidžia geriau pažinti XIII a. baltų žemių struktūrą ir teikia unikalių duomenų apie išnykusią kuršių kalbą.

Kuršo aktai = Acta Curoniae, parengė, vertė ir komentavo Tomas Baranauskas. – Pasvalys: Pasvalio krašto muziejus; Joniškis: Žiemių pradas „Simkala“, 2017. – 163, [1] p.

Rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Pasvalio rajono savivaldybė, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas.

 *          *           *

Knygoje „Garuozos mūšis. Šaltiniai ir interpretacijos nagrinėjamas Lietuvos istorijoje nepelnytai užmirštas 1287 m. kovo 26 d. įvykęs Garuozos mūšis ir jo istorinis kontekstas, o taip pat skelbiami šį mūšį aprašantys XIII–XVIII a. šaltiniai su vertimais į lietuvių kalbą. Autorius pateikia naują Garuozos mūšio ir 1279–1290 m. Žiemgaloje vykusių kovų interpretaciją, traktuodamas jas kaip Lietuvos istorijos dalį, bei kvestionuoja istoriografinį stereotipą, kad Garuozos mūšyje žiemgalių pasiekta pergalė nepakeitusi jų likimo, o 1290 m. Žiemgala neva buvusi užkariauta kryžiuočių. Knygoje pateikiami argumentai, rodantys, kad Garuozos mūšio ir po jo iki 1290 m. vykusių kovų dėka Vokiečių ordinas buvo priverstas pasitraukti iš Žiemgalos, o pusė istorinės Žiemgalos teritorijos iki šiol tebėra Lietuvos valstybės sudėtyje. Visa tai leidžia Garuozos mūšį suvokti, kaip vieną reikšmingiausių Baltijos kryžiaus žygių mūšių ir naujai pažvelgti į iki šiol menkai pažintą XIII a. paskutinio ketvirčio Lietuvos istoriją.

Garuozos mūšis: šaltiniai ir interpretacijos / Tomas Baranauskas. Joniškis: Joniškio istorijos ir kultūros muziejus / Žiemių pradas „Simkala“, 2017. – 133, [1] p.: iliustr.

Rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, A. Stankevičiaus IĮ „Juodasis ežys“, Brėmeno universitetinė biblioteka (Vokietija).

Naujienlaiškio prenumerata

Užsisakykite mūsų naujienlaiškį – ir pirmieji sužinosite apie Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus naujienas, renginius.