Lauko paroda „Senoji Klaipėda. Iš klaipėdiečio fotografo Makso Ehrhardto stiklo negatyvų“

Lauko paroda „Senoji Klaipėda. Iš klaipėdiečio fotografo Makso Ehrhardto stiklo negatyvų“

Gegužės 14 d. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus kiemelyje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) buvo atidaryta paroda „Senoji Klaipėda. Iš klaipėdiečio fotografo Makso Ehrhardto (Max Ehrhardt) stiklo negatyvų“. Lankytojai ją galės apžiūrėti iki rugsėjo 30 d.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje saugomas ikonografijos rinkinys yra itin reikšminga Klaipėdos vizualiosios kultūros paveldo dalis. Miesto vaizdai, žymių žmonių portretai, istorinių ir kultūrinių įvykių fotodokumentai ne tik atskleidžia epochos dvasią, bet ir suteikia išsamių žinių apie žmonių gyvenimo būdą, papročius, madas, tradicijas, kasdienybės kultūrą.

Makso Ehrhardto stiklo negatyvų kolekcija – unikali ikonografinė medžiaga. Įrašas muziejaus gaunamų eksponatų knygoje liudija, kad 1949 m. Klaipėdos miesto archyvas perdavė 219 negatyvų atsikūrusiam Kraštotyros muziejui. Tačiau nepažymėta, kokiomis aplinkybėmis jis buvo aptiktas, jo aprašai fragmentiški. Ilgą laiką fotografas buvo nežinomas. Sukaupus gausesnį fotografijų ir atvirukų rinkinį su antspaudais, įspaudais su autorių pavardėmis, paaiškėjo, kad daugelio negatyvų autorius yra žinomas XX a. pirmosios pusės fotografas M. Ehrhardtas.

Nepaisant to, jog M. Ehrhardtas Klaipėdoje gyveno ir dirbo keturis dešimtmečius, žinios apie jo gyvenimą ir veiklą yra skurdžios. Žinome, kad fotografas apie 1900-uosius atvyko iš Saksonijos, įsigijo Liepojos gatvėje (Libauerstrasse 20) buvusią M. Garfeino fotoateljė. Tai buvo vienas seniausių miesto fotosalonų, kuris XIX a. 7 dešimtm. priklausė J. Blaschy, aštuntajame dešimtmetyje – C. Sybergui. Jame taip pat yra dirbę žinomi Klaipėdos fotografai O. Weidtkė bei C. Elwenspoekas.

Iš pradžių pagrindinis darbas buvo portretavimas paviljone. Vėliau vis dažniau ėmė fotografuoti reprezentacines miesto ir apylinkių vietas, išskirtinius objektus, ėmėsi atvirukų leidybos. Fotografui rūpėjo ne vien klientų užsakymai, bet ir pačių įvykių fiksavimas, jų įamžinimas. Jo dėka iki mūsų dienų išliko įsimintiniausi 1920–1923 m. įvykiai. Vėliau tęsė šį darbą tapdamas epochos ir krašto metraštininku. Bendradarbiavo su Klaipėdos ir Lietuvos periodine spauda, rengė parodas. Antrosios krašto amatų parodos metu (1925) Šaulių namuose M. Ehrhardtas surengė parodą: 100 fotografijų buvo įamžintos 1925 metų miesto gyvenimo akimirkos – Klaipėdos krašto dainų šventė, Didžiosios Britanijos ir Olandijos karinių laivų vizitai. Ji gausiai lankyta, daugelis klaipėdiečių nuotraukose atpažino save. Apie 1935 m. savo fotoateljė pardavė fotografui W. Fejui (W. Fey), likdamas laisvai samdomu fotografu. Paskutinė jo nuotrauka datuojama 1938 m. birželio 21 d.

M. Ehrhardtas amžininkų prisimenamas kaip linksmas, energingas, smalsus, mėgęs bendrauti, tačiau nepraktiškas žmogus. Pasakojama, kad prie jo darbo sėkmės nemažai prisidėjo žmona.

Šioje parodoje pristatomi iki mūsų dienų išlikę M. Ehrhardto užfiksuoti įspūdingiausi miesto vaizdai ir įvykiai. Kiekvienoje fotografijoje slypi laiko ženklai. Kiek sugebėsime atpažinti ir perskaityti, priklauso nuo mūsų žinojimo, suvokimo ir pastangų.

Lauko paroda „Senoji Klaipėda. Iš klaipėdiečio fotografo Makso Ehrhardto stiklo negatyvų“