Kadangi nėra galimybių atkurti originalų tardytojo kabinetą, nuspręsta įrengti atraktyvią kamerą, leidžiančią lankytojams pajusti tą slegiančią bei bauginančią aplinką, kurioje atsidurdavo į represinių struktūrų rankas pakliuvęs žmogus. Šiame pastate laikytus suimtuosius vesdavo tardyti į antrąjį aukštą. Kad ir kokia buvo suėmimo priežastis, su visais kaliniais elgtasi žiauriai. Jeigu žmogų paleisdavo nenuteistą (kas itin retai pasitaikydavo), jis turėdavo pasirašyti, jog apie tai, ką patyrė kameroje, niekam nieko nepasakos.

Tolesnis čia kalėjusių asmenų kelias vesdavo jau į Sibiro lagerius.

Didžiąją kameros dalį užima eksponuojamas puošnus, šiame pastate tardymo reikmėms naudotas stalas, ką liudija  ir ant jo šono pritvirtinta metalinė lentelė. Ant stalo padėtas originalus KGB bylos viršelis su V. Kumpikevičiaus bylos kopijomis. Tai klaipėdietės Z. Šličytės dovana Mažosios Lietuvos istorijos muziejui.

Patalpoje lankytojus pasitinkantis saugumo karininko manekenas vilki uniformą, kuri pasiūta pagal Vilniaus Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus pateiktą modelį.Dėmesį patraukia ir originali tipiška stalinė lempa – anuomet tokias naudojo SSRS represinės struktūros visoje Sovietų Sąjungoje. Ji depozito teisėmis taip pat gauta iš Vilniaus Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus.

Raskite mus

Skip to content