\u0160iuo metu muziejuje veikianti prie\u0161istor\u0117s ekspozicija buvo atidaryta 2004 m., \u0161ven\u010diant muziejaus 80-met\u012f. Jos sandara tradicin\u0117 \u2013 laikantis chronologijos principo sudaryti keturi skyriai: akmens am\u017eiaus, \u017ealvario ir senojo gele\u017eies am\u017eiaus, viduriniojo ir v\u0117lyvojo gele\u017eies am\u017eiaus.<\/p>\n\n\n\n
Akmens am\u017eiaus stende pristatomas seniausias eksponatas \u2013 titnaginis durklas (VIII\u2013V t\u016bkst. pr. Kr.). Ankstyv\u0105j\u012f neolit\u0105 ir Narvos kult\u016bros dirbinius atstovauja raginiai bei kauliniai darbo \u012frankiai, gintaro ruo\u0161iniai bei kabu\u010diai. To meto Vakar\u0173 Lietuvos keramikai b\u016bdingi pailgi duben\u0117liai, tad neatsitiktinai ekspozicijoje pateikiamas Nidos akmens am\u017eiaus gyvenviet\u0117je rastas egzempliorius. III t\u016bkst. pab. \u2013 II t\u016bkst. pr. Kr. paj\u016brio balt\u0173 \u017eem\u0117se susiformuoja Pamari\u0173 kult\u016bra su pagrindiniais indoeuropieti\u0161kos kult\u016bros bruo\u017eais: virveline keramika, akmeniniais laiviniais kirviais. Pereinamasis periodas i\u0161 neolito \u012f \u017ealvario am\u017ei\u0173 buvo netrumpas, dar ilgai \u017emon\u0117s naudojo akmeninius dirbinius.<\/p>\n\n\n\n
I\u0161mokus apdirbti spalvotuosius metalus, dauguma sul\u016b\u017eusi\u0173 \u012franki\u0173 ir papuo\u0161al\u0173 buvo perliejami, tod\u0117l i\u0161 to laikotarpio lik\u0119 tik pavieniai atsitiktiniai radiniai. Muziejuje eksponuojami du \u017ealvariniai kirviai, vienas i\u0161 j\u0173 \u2013 \u012ftveriamas klaip\u0117dieti\u0161ko tipo (1300\u20131000 m. pr. Kr.), kitas \u2013 \u012fmovinis su \u0105sele (700\u2013550 m. pr. Kr.). Senojo gele\u017eies am\u017eiaus stendo fone pateikiamas vadinamojo \u201egintaro kelio\u201c \u017eem\u0117lapis. Jis sausuma driek\u0117si nuo Romos imperijos miest\u0173 (toki\u0173 kaip Akvil\u0117ja) iki pat Baltijos j\u016bros. Tarp \u0161i\u0173 kra\u0161t\u0173 vykusius prekybinius ry\u0161ius primena i\u0161 svetur atkeliav\u0119 spalvoto emalio karoliai, emaliu papuo\u0161ti \u017ealvariniai apkalai, seg\u0117s, rom\u0117ni\u0161kos monetos. Savo ruo\u017etu \u012f Romos imperij\u0105 \u0161iuo keliu buvo gabenamas gintaras, i\u0161 jo gaminami \u012fvair\u016bs dirbiniai. T\u0105 puikiai iliustruoja ir \u0161alia eksponuojami baltams neb\u016bdingi vabalo, grybo formos gintaro kabu\u010diai, rasti Bait\u0173 kapinyne.<\/p>\n\n\n\n
Kita senojo gele\u017eies am\u017eiaus ekspozicijos dalis skirta atskir\u0173 balt\u0173 gen\u010di\u0173 jungini\u0173 formavimosi pirmaisiais am\u017eiais po Kristaus gimimo procesui. Didesnis d\u0117mesys atkreipiamas \u012f Vakar\u0173 Lietuvos kapinyn\u0173 su akmen\u0173 vainikais srit\u012f \u2013 lankytojams rodomi juose aptikti I\u2013IV a. radiniai. I\u0161 j\u0173 pa\u017eym\u0117tinas Bandu\u017ei\u0173 kapinyno moters kapo masyvus net 1120 g sveriantis \u017ealvarinis kr\u016btin\u0117s papuo\u0161alas, analogi\u0161ko Baltijos j\u016bros baseino \u0161alyse nerasta. Greta taip pat galima ap\u017ei\u016br\u0117ti moters kapo i\u0161 Bait\u0173 kapinyno rekonstrukcij\u0105 ir \u012fkapes.<\/p>\n\n\n\n
Vidurinis gele\u017eies am\u017eius ypa\u010d reik\u0161mingas etninei istorijai, nes \u0161io laikotarpio prad\u017eioje susidar\u0117 gen\u010di\u0173 s\u0105jungos. Ekspozicijoje pateikiamas \u0161io proceso \u017eem\u0117lapis, o archeologiniais radiniais i\u0161skiriama kur\u0161i\u0173 gentis, kurios arealas buvo susidar\u0119s nuo dabartin\u0117s Klaip\u0117dos apylinki\u0173 iki Ventos up\u0117s \u017eio\u010di\u0173 \u0161iaur\u0117je. Svarbi vieta skirta did\u017eiojo taut\u0173 kraustymosi, kuris vilnijo per Europ\u0105 I t\u016bkstantme\u010dio viduryje, atgarsiams Lietuvoje, k\u0105 liudija unikal\u016bs Vidgiri\u0173 kapinyno radiniai.<\/p>\n\n\n\n
V\u0117lyvojo gele\u017eies am\u017eiaus ekspozicija pradedama turtingo moters kapo i\u0161 Palangos artefaktais, greta j\u0173 eksponuojami papuo\u0161alai, buities daiktai, b\u016bdingi to laikotarpio vyrams ir moterims, likusi vitrinos dalis atspindi kur\u0161i\u0173 prekybinius ry\u0161ius su vikingi\u0161k\u0105ja Skandinavija, Vakar\u0173 balt\u0173 paj\u016briu. Atskirai pateikiama \u017dard\u0117s archeologijos paminkl\u0173 komplekso aeronuotrauka, original\u016bs medienos pavyzd\u017eiai (ta\u0161yti r\u0105stai, kuolai), aptikti \u017dard\u0117s senovin\u0117je gyvenviet\u0117je.<\/p>\n\n\n\n
VIII\u2013X a. kur\u0161i\u0173 gyventoje teritorijoje gyvavus\u012f mirusi\u0173j\u0173 deginimo paprot\u012f iliustruoja Bandu\u017ei\u0173 kapinyno degintinio moters kapo rekonstrukcija su papuo\u0161alais (apvara i\u0161 stiklo bei \u017ealvarini\u0173 karoliuk\u0173, \u017ealvarin\u0117mis juostin\u0117mis apyrank\u0117mis, pasagine sege, \u017eiedu) bei darbo \u012franki\u0173 miniati\u016bromis.<\/p>\n\n\n\n
Netoliese esan\u010dioje sienin\u0117je ni\u0161oje eksponuojamas itin kruop\u0161\u010diai muziejaus restauratori\u0173 atkurtas puodas i\u0161 \u017dard\u0117s senov\u0117s gyvenviet\u0117s, taip pat keletas ornamentuot\u0173 puod\u0173 \u0161uki\u0173. \u0160i keramika datuojama IX\u2013XII a. <\/p>\n\n\n\n
Vienas naujausi\u0173 ir ak\u012f traukian\u010di\u0173 eksponat\u0173 \u2013 \u017dard\u0117s-Bandu\u017ei\u0173 senov\u0117s gyvenviet\u0117je aptiktas \u0161ulinys (VIII a. pab. \u2013 X a. pab.), naudotas <\/strong>gele\u017eies r\u016bdai plauti. Jame archeologai surado degusio molio, keramikos \u0161uki\u0173, akmenin\u012f r\u016bdos trintuv\u0105, gintaro gabaliuk\u0105, \u012fvairi\u0173 gyvuli\u0173 kaul\u0173, kiau\u0161inio luk\u0161t\u0173, lazdyno rie\u0161ut\u0173 keval\u0173. Pasakojim\u0105 apie \u0161io kra\u0161to prie\u0161istor\u0119 u\u017ebaigia pagoni\u0161kos XIV\u2013XV a. pr. <\/strong>Palangos \u0161ventyklos maketas (aut. architektas S. Manomaitis). \u012edomus faktas, jog ant Birut\u0117s kalno stov\u0117jusi\u0173 medini\u0173 stulp\u0173 bei nuo j\u0173 krentan\u010di\u0173 \u0161e\u0161\u0117li\u0173 pagalba kur\u0161iai tiksliai nustatydavo svarbiausi\u0173 kalendorini\u0173 \u0161ven\u010di\u0173 dienas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" \u0160iuo metu muziejuje veikianti prie\u0161istor\u0117s ekspozicija buvo atidaryta 2004 m., \u0161ven\u010diant muziejaus 80-met\u012f. Jos sandara tradicin\u0117 \u2013 laikantis chronologijos principo…<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"parent":0,"menu_order":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","template":"","meta":{"_editorskit_title_hidden":false,"_editorskit_reading_time":2,"_editorskit_typography_data":[],"_editorskit_blocks_typography":"","_editorskit_is_block_options_detached":false,"_editorskit_block_options_position":"{}"},"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.mlimuziejus.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/1799"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.mlimuziejus.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/pages"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.mlimuziejus.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/page"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.mlimuziejus.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.mlimuziejus.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1799"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.mlimuziejus.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/1799\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":1801,"href":"https:\/\/www.mlimuziejus.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/1799\/revisions\/1801"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.mlimuziejus.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1799"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}