Numizmatikos ekspozicijoje pristatomi \u012fvairi\u0173 \u0161ali\u0173 pinig\u0173 pavyzd\u017eiai nuo pirm\u0173j\u0173 m\u016bs\u0173 eros am\u017ei\u0173 iki pat XX a.<\/p>\n\n\n\n
Seniausi \u010dia esantys eksponatai \u2013 Klaip\u0117dos apylink\u0117se aptiktos Romos imperijos monetos, kaldintos Marko Aurelijaus (161\u2013180), Antonino Pijaus (138\u2013161) ir kt. laikais. Tai liudija, kad jau 1 t\u016bkstantme\u010dio prad\u017eioje paj\u016bryje gyvenusios balt\u0173 gentys buvo u\u017emezgusios prekybinius ry\u0161ius su Romos imperija.<\/p>\n\n\n\n
Rodomi ir pirmieji lietuvi\u0161ki pinigai: XII\u2013XIII a. sidabriniai lydiniai \u2013 lietuvi\u0161ki ilgieji. J\u0173 svoris \u2013 <\/strong>apytikriai 100 gram\u0173. Greta galima i\u0161vysti svarstykles sidabrui sverti, svarelius, rastus \u017evalgomosios ekspedicijos metu Slengiuose, Klaip\u0117dos raj.<\/p>\n\n\n\n Lankytojai supa\u017eindinami su XIV\u2013XVI a. Ordino valstyb\u0117je, XVII\u2013XVIII a. Pr\u016bsijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Rusijoje ir kitose Vakar\u0173 Europos valstyb\u0117se kaldintomis \u012fvairaus nominalo monetomis: \u0161ilingais, gra\u0161iais, ortais, patagonais ir kt. Taip pat eksponuojami XVII a. pr. Karaliau\u010diaus monet\u0173 kalyklos kaldinti \u017eetonai, XVII a. Klaip\u0117dos miesto i\u017edo skrynia, saugota buv. Magistrato pastate. \u017dem\u0117lapiai, gravi\u016bros, dokumentai iliustruoja monet\u0173 gamybos ir bankininkyst\u0117s istorij\u0105.<\/p>\n\n\n\n Atkreipiamas d\u0117mesys ir \u012f Klaip\u0117dos regione rastus lobius. 1942 m. Jucai\u010di\u0173 kaime (Priekul\u0117s vls\u010d.) po dideli\u0173 akmen\u0173 kr\u016bva aptiktas \u012f drob\u0119 \u012fvyniotas molinis puodelis su XVII\u2013XVIII a. Lenkijos\u2013Lietuvos, Pr\u016bsijos, Saksonijos ir kit\u0173 \u0161ali\u0173 823 sidabrin\u0117mis monetomis. \u012e muziej\u0173 1959 m. pateko tik dalis \u0161io radinio \u2013 274 egzemplioriai. Kitas eksponuojamas lobis su 151 XVII a. antrosios pus\u0117s Pr\u016bsijos, Lenkijos\u2013Lietuvos sidabrin\u0117mis monetomis 1962 m. buvo atkastas Garg\u017eduose.<\/p>\n\n\n\n Ekspozicijoje galima pamatyti XIX a. Pr\u016bsijoje, Rusijoje leistas monetas, popierinius pinigus. Nema\u017eai vietos skirta Pirmojo pasaulinio karo ir pokario metu atsiradusiems laikiniesiems pinigams, kuriuos d\u0117l pinig\u0173 tr\u016bkumo, infliacijos spausdino Vokietijos vyriausyb\u0117, okupuot\u0173 kra\u0161t\u0173 vietiniai vald\u017eios organai bei Ryt\u0173 Pr\u016bsijos miest\u0173 ir apskri\u010di\u0173 savivaldyb\u0117s, bankai, prekybos ir pramon\u0117s \u012fmon\u0117s. Po Pirmojo pasaulinio karo tokius piniginius \u017eenklus leido ir Rusn\u0117s (1917\u20131920), \u0160ilut\u0117s (1918\u20131921) seni\u016bnijos, Klaip\u0117dos prekybos r\u016bmai (1922 m. vasario 2 d.). Pastarieji atspausdinti Miunchene, i\u0161siskiriantys auk\u0161ta poligrafine kokybe ir dizainu, tod\u0117l vertinami kolekcinink\u0173.<\/p>\n\n\n\n Ap\u017evelgiami Nepriklausomos Lietuvos (1918\u20131940) Lietuvos banko bei Vokietijos (XX a. pr. \u2013 1944 m.) leisti banknot\u0173 ir monet\u0173 pavyzd\u017eiai. Komercini\u0173 bank\u0173 istorij\u0105 primena taupomosios knygel\u0117s, \u010dekiai ir kiti eksponatai.Ekspozicija baigiama radiniu, aptiktu 1993 m. restauruojant Kretingal\u0117s ba\u017eny\u010di\u0105: bok\u0161to kry\u017eiuje greta dokument\u0173 ir spaudos, liudijan\u010di\u0173 apie \u010dia vykusias statybas, buvo \u012fd\u0117ta trylika \u012fvairi\u0173 nominal\u0173 1812, 1873, 1874 m. kaldint\u0173 monet\u0173.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Numizmatikos ekspozicijoje pristatomi \u012fvairi\u0173 \u0161ali\u0173 pinig\u0173 pavyzd\u017eiai nuo pirm\u0173j\u0173 m\u016bs\u0173 eros am\u017ei\u0173 iki pat XX a. Seniausi \u010dia esantys eksponatai…<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"parent":0,"menu_order":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","template":"","meta":{"_editorskit_title_hidden":false,"_editorskit_reading_time":1,"_editorskit_typography_data":[],"_editorskit_blocks_typography":"","_editorskit_is_block_options_detached":false,"_editorskit_block_options_position":"{}"},"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.mlimuziejus.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/1809"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.mlimuziejus.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/pages"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.mlimuziejus.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/page"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.mlimuziejus.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.mlimuziejus.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1809"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.mlimuziejus.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/1809\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":1810,"href":"https:\/\/www.mlimuziejus.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/1809\/revisions\/1810"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.mlimuziejus.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1809"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}