{"id":1855,"date":"2022-01-27T15:14:50","date_gmt":"2022-01-27T13:14:50","guid":{"rendered":"https:\/\/www.mlimuziejus.lt\/?page_id=1855"},"modified":"2022-01-27T15:15:00","modified_gmt":"2022-01-27T13:15:00","slug":"skulpturu-parkas-parko-istorija","status":"publish","type":"page","link":"https:\/\/www.mlimuziejus.lt\/lt\/skulpturu-parkas-parko-istorija\/","title":{"rendered":"Klaip\u0117dos skulpt\u016br\u0173 parko istorija"},"content":{"rendered":"\n<p class=\"has-text-align-justify\">Klaip\u0117dos skulpt\u016br\u0173 parkas \u012fkurtas sen\u0173j\u0173 miesto kapini\u0173 vietoje 1977 m. Kapini\u0173 likvidavimas u\u017esit\u0119s\u0117 iki 1985 m., \u2013 vakarin\u0117je parko dalyje jau montavo modernistin\u0117s rai\u0161kos skulpt\u016bras, o rytin\u0117je dalyje, pagal Trilapio gatv\u0119, dar stov\u0117jo antkapiniai paminklai.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"has-text-align-justify\">\u0160iuo metu 10 ha parko teritorijoje eksponuojama 116 \u012fvairios tematikos menini\u0173 darb\u0173, kuriuos i\u0161kal\u0117 61 skulptorius ir gausus b\u016brys akmens meistr\u0173. I\u0161 viso per penkiolika met\u0173 simpoziumuose dalyvavo 69 skulptoriai profesionalai, Klaip\u0117dos miestas pasipuo\u0161\u0117 131 skulpt\u016bra.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"has-text-align-justify\">Klaip\u0117dos miesto vald\u017eia, \u2013 vykdomojo komiteto pirmininkas Alfonsas \u017dalys ir kult\u016bros skyriaus ved\u0117ja Nijol\u0117 Navogreckien\u0117, drauge su Lietuvos dailinink\u0173 s\u0105jungos skulptori\u0173 sekcija penkiolika vasar\u0173 (1977\u20131991) organizuodavo granito kalimo simpoziumus Smiltyn\u0117je.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"has-text-align-justify\">Svarbiausia, k\u0105 tuo metu atv\u0117r\u0117 simpoziumai \u2013 tai laisv\u0119 meninei rai\u0161kai. Pirmuosiuose simpoziumuose netgi nebuvo cenz\u016bros. Eskiz\u0173 pateikimai komisijai prasid\u0117jo tre\u010diaisiais metais, kai parke jau stov\u0117jo tokios skulpt\u016bros kaip M. Navako \u201e\u0160arvas\u201c (1977), \u201ePlok\u0161\u010dias keturkojis\u201c (1978), L. Garlos \u201ePrad\u017eia\u201c (1977).<\/p>\n\n\n\n<p class=\"has-text-align-justify\">Nors nuo 1979 m. veik\u0117 komisija, kuriai reik\u0117jo pateikti b\u016bsimo darbo eskizus, praeiti cenz\u016br\u0105, Klaip\u0117doje viena po kitos atsirasdavo modernios, vie\u0161ai erdvei tuo metu neb\u016bdingos skulpt\u016bros. Formavosi ir realizavosi meno strategijos, tolimos socrealizmo kanonams: abstrakcija, siurrealizmas, minimalizmas, \u012fvietintas menas. Klaip\u0117dos simpoziumuose buvo galima eksperimentuoti, \u017eaisti, pl\u0117sti ribas, kitaip interpretuoti realyb\u0117s ir meno santyk\u012f.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"has-text-align-justify\">Simpoziumuose sukurt\u0173 darb\u0173 i\u0161kilmingas pristatymas vykdavo parke rugpj\u016b\u010dio pabaigoje. Susirinkdavo respublikin\u0117 vald\u017eia, skulptoriai ir miesto kult\u016brin\u0117 bendruomen\u0117. Grodavo d\u016bd\u0173 orkestras. Skulptoriams \u012fteikdavo diplomus, apdovanodavo laikrod\u017eiais, sidabriniais pad\u0117klais, radijo imtuvais. Piniginis u\u017emokestis taip pat egzistavo: miestas nupirkdavo kelias fig\u016bratyvinio pob\u016bd\u017eio skulpt\u016bras, o gautus pinigus skulptoriai pasidalindavo.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"has-text-align-justify\">Smiltyn\u0117s granito kalimo simpoziumai penkiolika met\u0173 buvo Klaip\u0117dos vasaros kult\u016brinio gyvenimo a\u0161is, aplink kuri\u0105 sukosi \u017eurnalistai, menininkai, valdininkai ir smals\u016bs klaip\u0117die\u010diai.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"has-text-align-justify\">Lietuvai atgavus Nepriklausomyb\u0119 Skulpt\u016br\u0173 parko teritorija vertinta prie\u0161taringai. S\u0105j\u016bd\u017eio aktyvistai, ypa\u010d \u201eLaisv\u0117s lygos\u201c lyderiai, ai\u0161kino, kad reikia atkurti miesto sen\u0105sias kapines, o menininkai (Algimantas Jusionis, Algirdas Bosas&#8230;) ir dalis visuomen\u0117s sak\u0117, kad nebegalima atsukti istorijos rato, \u2013 Skulpt\u016br\u0173 parkas turi i\u0161likti, nei\u0161ne\u0161iojant po miest\u0105 nei vienos parke stovin\u010dios skulpt\u016bros. O toki\u0173 pasi\u016blym\u0173 b\u016bta.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"has-text-align-justify\">Klaip\u0117dos skulpt\u016br\u0173 parkas \u0161iandien \u2013 tai Lietuvos brand\u017eiojo modernizmo skulpt\u016bros 8\u20139 de\u0161imtme\u010di\u0173 meno galerija po atviru dangumi. Tai vieta, kur susipa\u017e\u012fstame su lietuvi\u0161kosios skulpt\u016bros kalimo mokykla, \u012fdomiais techniniais sprendimais (pvz., akmens masei ta\u0161yti naudotas savadarbis ugniasvaidis), formos ir temos santykio rai\u0161ka. De\u0161imt skulptori\u0173, dalyvavusi\u0173 Smiltyn\u0117s granito simpoziumuose, yra apdovanoti Nacionaline kult\u016bros ir meno premija: A. Sakalauskas (1994), R. Midvikis (1994), V. \u0160erys (1995), S. Kuzma (1996), M. Navakas (1999), L. V. Strioga (2001), P. Maz\u016bras (2004), K. Jaro\u0161evait\u0117 (2005), A. Bosas (2011), V. Vild\u017ei\u016bnas (2012), V. Urbanavi\u010dius (2015).<\/p>\n\n\n\n<p>\u0160iandien Skulpt\u016br\u0173 parko teritorij\u0105 sudaro keli istoriniai sluoksniai:<\/p>\n\n\n\n<p>1. XIX a. prad\u017eios fortifikacinis lauko \u012frenginys, lik\u0119s nuo Pr\u016bsijos karo su Napoleonu.<\/p>\n\n\n\n<p>2. Sen\u0173j\u0173 miesto kapini\u0173 (1820 m. \u2013 XX a. antroji pus\u0117) fragmentai, 1923-\u0173j\u0173 sukil\u0117li\u0173 kapaviet\u0117, Antrojo pasaulinio karo memorialas. Yra atstatyti labdario Juliaus Liudviko Vynerio, Hermano ir Marie Gerlach\u0173 antkapiniai paminklai.&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p>3. Lietuvos brand\u017eiojo modernizmo skulpt\u016bros ekspozicija (1977\u20131989).<\/p>\n\n\n\n<p>4. Naujieji atminimo \u017eenklai (memelenderi\u0173 atminimo akmuo, paminklas laivo \u201eLinkuva\u201c atminimui, arm\u0117n\u0173 cha\u010dkaras).<\/p>\n\n\n\n<p>Nuo 2005 m. Skulpt\u016br\u0173 parko ekspozicija r\u016bpinasi Ma\u017eosios Lietuvos istorijos muziejus.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"has-text-align-right\">Pareng\u0117 Sondra Simanaitien\u0117<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Klaip\u0117dos skulpt\u016br\u0173 parkas \u012fkurtas sen\u0173j\u0173 miesto kapini\u0173 vietoje 1977 m. Kapini\u0173 likvidavimas u\u017esit\u0119s\u0117 iki 1985 m., \u2013 vakarin\u0117je parko dalyje&#8230;<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"parent":0,"menu_order":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","template":"","meta":{"_editorskit_title_hidden":false,"_editorskit_reading_time":2,"_editorskit_typography_data":[],"_editorskit_blocks_typography":"","_editorskit_is_block_options_detached":false,"_editorskit_block_options_position":"{}"},"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.mlimuziejus.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/1855"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.mlimuziejus.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/pages"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.mlimuziejus.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/page"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.mlimuziejus.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.mlimuziejus.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1855"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.mlimuziejus.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/1855\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":1857,"href":"https:\/\/www.mlimuziejus.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/1855\/revisions\/1857"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.mlimuziejus.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1855"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}