{"id":8522,"date":"2024-04-17T08:51:32","date_gmt":"2024-04-17T06:51:32","guid":{"rendered":"https:\/\/www.mlimuziejus.lt\/?page_id=8522"},"modified":"2025-11-17T14:00:33","modified_gmt":"2025-11-17T12:00:33","slug":"mlim-100","status":"publish","type":"page","link":"https:\/\/www.mlimuziejus.lt\/lt\/mlim-100\/","title":{"rendered":"MLIM \u2013 100"},"content":{"rendered":"\n
\n
\"\"<\/figure>\n<\/figure>\n\n\n\n

MA\u017dOSIOS LIETUVOS ISTORIJOS MUZIEJUI \u2013 100 MET\u0172: KELI JO RAIDOS IR VEIKLOS ASPEKTAI<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Klaip\u0117dos kra\u0161to muziejus<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Rytpr\u016bsiuose, kaip ir visoje Europoje, XIX a. viduryje prasid\u0117jo kra\u0161totyrinis s\u0105j\u016bdis. Daugelio didesni\u0173 miest\u0173 inteligentija steig\u0117 draugijas, kuriose renkama istorin\u0117 etnografin\u0117 med\u017eiaga, ruo\u0161iamos studijos, steigiami muziejai. Ta\u010diau Klaip\u0117doje nebuvo nei mokslo, nei kult\u016bros centr\u0173. Vietin\u0117 \u0161viesuomen\u0117 prie kra\u0161totyrinio s\u0105j\u016bd\u017eio prisid\u0117jo dalyvaudama Karaliau\u010diuje, \u012esrutyje ar Til\u017e\u0117je \u012fsteigt\u0173 draugij\u0173 veikloje. Buvo keletas bandym\u0173 kurti muziej\u0173 ir Klaip\u0117doje. 1878 m. Klaip\u0117dos Luiz\u0117s gimnazijoje buvo saugomi radiniai i\u0161 \u0160la\u017e\u0173 pilkapyno ir Labotaki\u0173. XIX a. pabaigoje pilyje randamus senus artilerijos sviedinius, kitus radinius prad\u0117ta kaupti b\u016bsimam istorijos muziejui. Tik 1910 m. \u012fsik\u016br\u0117 miesto muziejaus draugija. Draugijos pirmininku i\u0161rinktas pirklys ir pramonininkas, miesto tar\u0117jas Louis Jahnas. I\u0161 karto \u012f j\u0105 \u012fsira\u0161\u0117 \u0161imtas nari\u0173. 1910 m. rugs\u0117jo pabaigoje miesto tarybos pos\u0117dyje buvo pritarta L. Jahno pasi\u016blymui \u012fkurti miesto muziej\u0173 ir paskirta viena patalpa senosios seminarijos pastate Liepojos gatv\u0117je Nr. 36. 1910\u20131911 m. muziejus dalyvavo parodose Ol\u0161tyne ir Poznan\u0117je.<\/p>\n\n\n\n

Klaip\u0117dos kra\u0161to kra\u0161totyrai ir muziejininkystei svarbi evangelik\u0173 liuteron\u0173 labdaros, kult\u016bros ir \u0161vietimo draugijos \u201eSandora\u201c (\u012fk. 1904), atstovavusiai lietuvi\u0173 tautiniam s\u0105j\u016bd\u017eiui, veikla. 1906 m. sausio 6 d. visuotiniame susirinkime buvo pritarta sumanymui \u012fkurti Knygyn\u0105 (bibliotek\u0105), kuriame b\u016bt\u0173 saugomos ir \u201esenovi\u0161kos knygos\u201c. Draugijai \u012fsigijus namus buv. Friedricho Vilhelmo g. 38, juose 1912 m. spalio m\u0117n. prad\u0117jo veikti biblioteka. Nuo 1911 m. prad\u0117tas komplektuoti istorijos-etnografijos rinkinys, kuris ateityje tur\u0117jo tapti lietuvi\u0161ku muziejumi.<\/p>\n\n\n\n

Pirmasis pasaulinis karas ir po jo trukusi ne\u017einomyb\u0117 d\u0117l kra\u0161to ateities pristabd\u0117 muziejin\u0117s veiklos vystym\u0105. Po Klaip\u0117dos kra\u0161to prijungimo prie Lietuvos i\u0161kilo muziejaus klausimas. 1923 m. vasar\u0105 pasigirdo \u017eini\u0173 apie sumanym\u0105 atnaujinti muziej\u0173 veikl\u0105, \u201eSandoros\u201c knygyn\u0105 suvienijant su miesto biblioteka ir muziejumi. Dienra\u0161tyje \u201eKlaip\u0117dos \u017einios\u201c, kur\u012f leido \u201eRyto\u201c bendrov\u0117, keliama mintis, kad b\u016bsimasis muziejus, pirmiausia, tur\u0117t\u0173 tirti lietuvi\u0173 kult\u016bros istorij\u0105. Archeologijos entuziastas Petras Tarasenka, tuo metu tarnav\u0119s 7-ajame \u017eemai\u010di\u0173 kunigaik\u0161\u010dio Butigeid\u017eio p\u0117stinink\u0173 pulke, kviet\u0117 vienyti pastangas steigiant muziej\u0173 ir k\u0117l\u0117 mint\u012f, kad jis tur\u0117t\u0173 b\u016bti ne tik Klaip\u0117dos kra\u0161to, bet visos vakar\u0173 Lietuvos istorijos-archeologijos muziejumi.<\/p>\n\n\n\n

1924 m. bir\u017eelio 20 d. \u012fvyko Klaip\u0117dos kra\u0161to muziejaus draugijos steigiamasis susirinkimas, \u012f kur\u012f susirinko kra\u0161te gerai \u017einomos asmenyb\u0117s. Draugijos pirmininku i\u0161rinktas Vilius Gaigalaitis. Pirm\u0105j\u0105 valdyb\u0105 sudar\u0117: pirmininko pavaduotojas dr. Erichas Scheu, \u0160ilut\u0117s apskrities gydytojas ir kra\u0161totyrininkas, sekretorius \u2013 gimnazijos mokytojas Fritzas Ambrosius, sekretoriaus pavaduotojas \u2013 dr. Jonas \u017dilius, i\u017edininkas \u2013 Jok\u016bbas Stikliorius, bibliotekininkas \u2013 miesto bibliotekos direktorius dr. Georgas Kempas. Muziejaus steigimu ir vystymu r\u016bpintis buvo \u012fpareigotas majoras P. Tarasenka. Draugijos nariais tapo 38 asmenys. 1924 m. pabaigoje nari\u0173 padaug\u0117jo iki 70, jais tapo ir \u012fstaigos \u2013 Kra\u0161to direktorija, Klaip\u0117dos kra\u0161to prekybos r\u016bmai, Klaip\u0117dos kra\u0161to \u017eem\u0117s \u016bkio r\u016bmai, Klaip\u0117dos, \u0160ilut\u0117s ir Pag\u0117gi\u0173 apskri\u010di\u0173 tarybos, Klaip\u0117dos magistratas. 1928 m. vietoje i\u0161vykusi\u0173 ar mirusi\u0173 valdyba pasipild\u0117 naujais nariais \u2013 Prekybos r\u016bm\u0173 prezidentu L. Jahnu, Dr. Ottomaru Schreiberiu ir Adomu Braku.<\/p>\n\n\n\n

Muziejaus rinkinio pagrind\u0105 sudar\u0117 Klaip\u0117dos miesto magistrato 1927 m. dovanoti 350 \u012fvairiausi daiktai i\u0161 buvusio Miesto muziejaus rinkinio, kelis \u0161imtus eksponat\u0173 dovanojo Prekybos r\u016bmai, dr. V. Gaigalaitis atidav\u0117 vis\u0105 savo privat\u0173 rinkin\u012f. Galima manyti, kad tai buvo eksponatai i\u0161 buvusio \u201eSandoros\u201c draugijos rinkinio. P. Tarasenkai 1926 m. i\u0161vykus i\u0161 Klaip\u0117dos, muziejui prad\u0117jo vadovauti vyresnysis mokytojas Martynas Kaulis.<\/p>\n\n\n

\n