{"id":11288,"date":"2025-02-06T14:23:07","date_gmt":"2025-02-06T12:23:07","guid":{"rendered":"https:\/\/www.mlimuziejus.lt\/?post_type=renginys&#038;p=11288"},"modified":"2025-02-06T14:30:19","modified_gmt":"2025-02-06T12:30:19","slug":"fotomenininko-raimundo-urbono-1963-1999-paroda-nuo-sienos-iki-sienos","status":"publish","type":"renginys","link":"https:\/\/www.mlimuziejus.lt\/lt\/renginys\/fotomenininko-raimundo-urbono-1963-1999-paroda-nuo-sienos-iki-sienos\/","title":{"rendered":"Fotomenininko Raimundo Urbono (1963\u20131999) paroda \u201eNuo sienos iki sienos\u201c"},"content":{"rendered":"\n<p class=\"has-text-align-justify\"><strong>2025 m. vasario 12 d. 17.30 val. Ma\u017eosios Lietuvos istorijos muziejuje (Did\u017eioji Vandens g. 2, Klaip\u0117da) atidaroma Raimundo Urbono (1963\u20131999) paroda \u201eNuo sienos iki sienos\u201c. Joje pristatomas vienas svarbiausi\u0173 klaip\u0117die\u010dio fotomenininko fotografij\u0173 cikl\u0173 \u201eRyt\u0173 Pr\u016bsija\u201c (1991\u20131992). Parodos kuratoriai \u2013 menotyrinink\u0117 Danguol\u0117 Ru\u0161kien\u0117 ir fotomenininkas Remigijus Treigys.<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"has-text-align-justify\">Raimundas Urbonas \u012f Klaip\u0117dos kult\u016bros lauk\u0105 \u012fsiliejo gana anksti, fotografija susidom\u0117jo apie 1985 m., o jau 1987 m. peln\u0117 tarptautinius apdovanojimus. Beveik tuo pat metu \u012fstojo \u012f Lietuvos fotomeninink\u0173 s\u0105jung\u0105, nuo 1989 m. tapo \u017eymiosios meninink\u0173 grup\u0117s \u201eDoooooris\u201c nariu. R. Urbonas buvo ne tik talentingas k\u016br\u0117jas, bet ir aktyvus parod\u0173 dalyvis \u2013 reng\u0117 personalines parodas, dalyvavo grupin\u0117se parodose. Jis i\u0161siskyr\u0117 savitu, skvarbiu aplinkos matymu, daugiausia fotografavo daiktus ir \u017emones kasdien\u0117je, nat\u016bralioje aplinkoje. \u0160iek tiek v\u0117liau prad\u0117jo giliai dom\u0117tis Ryt\u0173 Pr\u016bsijos istorija, planavo leisti fotografij\u0173 album\u0105. R. Urbono fotografija \u017einoma Klaip\u0117doje ir reik\u0161minga visos Lietuvos fotografijos istorijai.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"has-text-align-justify\">Raimundas Urbonas nebuvo pirmas, kuris su fotoaparatu lank\u0117si Rusijai priklausan\u010diuose Rytpr\u016bsiuose. Ta\u010diau jis, ko gero, vienintelis, kuris ne tik surado bendr\u0173 s\u0105ly\u010dio ta\u0161k\u0173 su \u0161iuo kra\u0161tu, bet ir sugeb\u0117jo j\u012f nufotografuoti taip, kad jis atsiskleist\u0173 visa savo spalv\u0173 gama \u2013 nuo didingos praeities, dramati\u0161k\u0173 likimo pos\u016bki\u0173, savoti\u0161kos i\u0161davyst\u0117s iki skausmingai l\u0117to nykimo. Tai buvo laikas, kai lig tol u\u017edrausta Europos teritorija atsiv\u0117r\u0117 atvyk\u0117liams. Skirtingai nuo kit\u0173, R. Urbon\u0105 domino tiek Kaliningrado miestas, tiek ir visas pr\u016bsi\u0161kas kra\u0161tas \u2013 atsiskyr\u0117li\u0161ki miesteliai ir atok\u016bs kaimai. \u0160ias vietoves jis lankydavo ne tik vedamas kruop\u0161\u010diai su\u017eym\u0117to \u017eem\u0117lapio, bet ir beveik be tikslo, atsiduodamas klajokli\u0161kai savo prigim\u010diai. I\u0161tisomis valandomis jis va\u017ein\u0117davosi po apylinkes, m\u0117gaudamasis jaukiomis voki\u0161komis al\u0117jomis dard\u0117davo prie\u0161kario gatvi\u0173 grindiniu tarsi nor\u0117damas i\u0161matuoti kiekvien\u0105 \u0161io kra\u0161to atkarp\u0105. Kartais jis i\u0161 viso nefotografuodavo, kartais sugr\u012f\u017edavo \u012f t\u0105 pa\u010di\u0105 viet\u0105 v\u0117liau. Vien tam, kad tai, kas u\u017esifiksavo atmintyje, b\u016bt\u0173 \u012fam\u017einta jo fotografijoje.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"has-text-align-justify\">R. Urbonui b\u016bdinga i\u0161laukta fotografija. Jis beveik nenaudojo re\u017eis\u016bros, bene svarbiausia jo k\u016brybin\u0117 nuostata \u2013 nieko nejudinti. Fotografas visada i\u0161laikydavo pagarb\u0173 atstum\u0105 su fiksuojama med\u017eiaga, ta\u010diau tai nerei\u0161kia, kad vengdavo i\u0161sisakyti. Anaiptol. Jam r\u016bp\u0117jo susigyventi su vaizdu nepa\u017eeid\u017eiant jo autonomi\u0161kumo ir kartu parodyti savo pozicij\u0105. Ne\u012fmantr\u016bs rakursai, kruop\u0161\u010diai parenkami planai, saikingas fragmentavimas ir kartais \u2013 pilk\u0173 ton\u0173 atsisakymas vardan \u0161iltos sepijos. Tai ir viskas, i\u0161 ko jis konstravo savo fotografin\u0119 kalb\u0105, taip pat ir vizual\u0173 suvokim\u0105 apie Ryt\u0173 Pr\u016bsij\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"has-text-align-justify\">Nu\u017eym\u0117ta skirting\u0173 epoch\u0173, santvark\u0173 da\u017enai \u012fvardijama kaip niekieno \u017eem\u0117, su vis dar i\u0161likusiais vakardienos p\u0117dsakais \u2013 savoti\u0161komis istorijos nuotrupomis \u2013 R. Urbon\u0105 labai trauk\u0117. Jis buvo \u012fsitikin\u0119s, kad tas kra\u0161tas nepelnytai apleistas. Gri\u016bvant Soviet\u0173 S\u0105jungai ypa\u010d buvo akivaizdus spartus Ryt\u0173 Pr\u016bsijos kult\u016brinio paveldo nykimas. Tod\u0117l jis nenor\u0117jo likti nuo\u0161alyje ir laik\u0117 savo pilietine pareiga u\u017efiksuoti tai, kas buvo i\u0161lik\u0119. Kita vertus, R. Urbonas nor\u0117jo daugiau. Jam r\u016bp\u0117jo ne tik pr\u016bsi\u0161kos architekt\u016bros liku\u010diai, liudijantys kadaise buvusi\u0105 Pr\u016bsijos karalyst\u0117s provincijos didyb\u0119. Nema\u017eiau svarbu autoriui buvo sustojusio laiko atmosfera, jausmas, kuris apnikdavo \u010dia apsilankius \u2013 nerimas, peraugantis \u012f s\u0105sting\u012f, laukim\u0105. Suvokimas, kad tai, kas vis dar prie\u0161 akis, kiekvien\u0105 akimirk\u0105 nesustabdomai nyksta. Jo fotografijoje tiriamas \u017evilgsnis, smalsumas susipina su bej\u0117gi\u0161kumu ir g\u0117la. Ta\u010diau jis nelink\u0119s to dramatizuoti, veikiau pasirenka steb\u0117tojo pozicij\u0105. Visais savo poj\u016b\u010diais jausdamas vaizd\u0105, itin ai\u0161kiai gird\u0117damas senosios istorijos tyl\u0105, jai atsako jaukiai rusva, mink\u0161ta sepijos spalva, praeities istorij\u0105 gaubian\u010dia \u0161velnia li\u016bdesio melancholija. Tai \u2013 R. Urbono Rytpr\u016bsiai. Su nostalgijos prieskoniu, romantiniu praeities dvasios ilgesiu. Kur trapumas liudija laikinum\u0105, nes kiekvienas v\u0117jo g\u016bsis tampa realia gr\u0117sme ir pamatuota i\u0161nykimo prie\u017eastimi. Visa tai neapsakomai dirgina, poj\u016b\u010diai tampa kaip niekada a\u0161tr\u016bs ir, atrodo, belieka juos tik i\u0161skleisti fotografijos lak\u0161te.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"has-text-align-justify\">R. Urbono Rytpr\u016bsi\u0173 jau neb\u0117ra. \u0160iandien\u0105 kai kas atstatyta ar i\u0161 dalies suremontuota, bet dauguma \u0161ios teritorijos statini\u0173 neliko net griuv\u0117si\u0173. Nors R. Urbonui galima priskirti ano laikme\u010dio kronikininko vaidmen\u012f, ta\u010diau svarbiausia, ko gero, ne tai. \u0160\u012f nykstant\u012f kra\u0161t\u0105 jis prisodrino naujos prasm\u0117s, egzistencinio nerimo, sulydan\u010dio prarasto laiko g\u0117l\u0105, realyb\u0119 ir miglot\u0105 ateit\u012f. Fotografo \u012fam\u017einti griuv\u0117siai vis dar gyvi, su viltimi saugantys \u010dia kadaise buvusi\u0173 gyvenim\u0173 \u0161ilum\u0105. Tokie jie ir pasiliks, nepaisant to, kaip ir kiek keisis pati realyb\u0117.<\/p>\n\n\n\n<p>2023 m. \u0161i paroda buvo pristatyta Priekul\u0117s gele\u017einkelio stotyje ir Klaip\u0117dos apskrities Ievos Simonaityt\u0117s vie\u0161ojoje bibliotekoje, 2024 m. \u2013 Garg\u017ed\u0173 kra\u0161to muziejuje.<br><span style=\"text-decoration: underline;\" class=\"ek-underline\">Ma\u017eosios Lietuvos istorijos muziejuje ji veiks iki kovo 22 d.<\/span><\/p>\n\n\n\n<p class=\"has-text-align-right\"><em>Informacij\u0105 apie parod\u0105 pareng\u0117 menotyrinink\u0117 Danguol\u0117 Ru\u0161kien\u0117<\/em><em><\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>2025 m. vasario 12 d. 17.30 val. Ma\u017eosios Lietuvos istorijos muziejuje (Did\u017eioji Vandens g. 2, Klaip\u0117da) atidaroma Raimundo Urbono (1963\u20131999)&#8230;<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":11289,"parent":0,"template":"","meta":{"_editorskit_title_hidden":false,"_editorskit_reading_time":2,"_editorskit_typography_data":[],"_editorskit_blocks_typography":"","_editorskit_is_block_options_detached":false,"_editorskit_block_options_position":"{}"},"categories":[10],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.mlimuziejus.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/renginys\/11288"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.mlimuziejus.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/renginys"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.mlimuziejus.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/renginys"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.mlimuziejus.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.mlimuziejus.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/11289"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.mlimuziejus.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11288"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.mlimuziejus.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11288"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}