2025 m. gegu\u017e\u0117s 17 d., \u201eEuropos muziej\u0173 nakties\u201c renginio metu, Ma\u017eosios Lietuvos istorijos muziejaus kiemelyje (Did\u017eioji Vandens g. 2, Klaip\u0117da) atidaryta lauko paroda \u201eLaiko erdv\u0117se\u201c. Ji skirta Pr\u016bsijos kunigaik\u0161tyst\u0117s (hercogyst\u0117s) 500-osioms \u012fk\u016brimo metin\u0117ms.<\/p>\n\n\n\n
Istorinis Pr\u016bsijos regionas pasi\u017eym\u0117jo ypa\u010d sud\u0117tinga istorija. XIII a. viduryje Baltijos j\u016bros pakrant\u0117je krik\u0161\u010dionyb\u0119 platinusi\u0173 vokie\u010di\u0173 riteri\u0173 u\u017ekariautose balt\u0173 (daugiausia pr\u016bs\u0173) gen\u010di\u0173 \u017eem\u0117se \u012fkurta Ordino valstyb\u0117. 1525 m. paskutinis didysis magistras Albrechtas Brandenburgietis pri\u0117m\u0119s Liuterio mokym\u0105 Ordino valstyb\u0119 pavert\u0117 pasaulietine protestanti\u0161ka Pr\u016bsijos hercogyste 1701 m. ji tapo sud\u0117tine Pr\u016bsijos karalyst\u0117s dalimi, 1871\u20131945 m. priklaus\u0117 Vokietijos imperijai. Po II pasaulinio karo regionas su ai\u0161kiais balti\u0161kais akcentais dingo i\u0161 Europos \u017eem\u0117lapio su ten gyvenusiais \u012fvairi\u0173 taut\u0173 \u017emon\u0117mis ir j\u0173 i\u0161puosel\u0117ta kult\u016bra. Ta\u010diau Pr\u016bsija yra gyva istorijoje ir istorin\u0117je atmintyje. \u0160ioje parodoje kvie\u010diame pasi\u017evalgyti po istorin\u0119 Pr\u016bsij\u0105. Pasakojimo pagrindu tapo dr. Marinos Kul\u010dinskajos dovanota kolekcija. I\u0161 gausaus 2300 nuotrauk\u0173, atviruk\u0173 rinkinio atrinkti 62 vaizdai, atskleid\u017eiantys istorinius klodus, unikali\u0105 miest\u0173 ir miesteli\u0173 urbanistik\u0105, architekt\u016brinius akcentus. Parodos apra\u0161ai ir komentarai pateikiami lietuvi\u0173 bei angl\u0173 kalbomis.<\/p>\n\n\n\n
Parodos k\u016br\u0117jai: kurator\u0117 Zita Genien\u0117, dizainer\u0117 Zita Mazaliauskait\u0117, redaktor\u0117 Romualda Nik\u017eentaitien\u0117, vert\u0117ja Gabija Savkina.<\/p>\n\n\n\n
Paroda veiks iki 2026 m. gegu\u017e\u0117s<\/p>\n\n\n\n
I l i u s t r a c i j o j e: Karaliau\u010diaus pilies rytinis korpusas i\u0161 \u0161iaur\u0117s ryt\u0173 pus\u0117s. Kair\u0117je matyti XVII a. pr. architekto J. L. Shultheisso von Unfriedo rekonstruota pilies dalis, de\u0161in\u0117je \u2013 Albrechto vartai. I\u0161 MLIM archyv.<\/em><\/p>\n\n\n\n <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" 2025 m. gegu\u017e\u0117s 17 d., \u201eEuropos muziej\u0173 nakties\u201c renginio metu, Ma\u017eosios Lietuvos istorijos muziejaus kiemelyje (Did\u017eioji Vandens g. 2, Klaip\u0117da)…<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":12348,"parent":0,"template":"","meta":{"_editorskit_title_hidden":false,"_editorskit_reading_time":1,"_editorskit_typography_data":[],"_editorskit_blocks_typography":"","_editorskit_is_block_options_detached":false,"_editorskit_block_options_position":"{}"},"categories":[10],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.mlimuziejus.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/renginys\/12347"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.mlimuziejus.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/renginys"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.mlimuziejus.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/renginys"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.mlimuziejus.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.mlimuziejus.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/12348"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.mlimuziejus.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=12347"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.mlimuziejus.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=12347"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}