{"id":4980,"date":"2022-11-15T15:55:19","date_gmt":"2022-11-15T13:55:19","guid":{"rendered":"https:\/\/www.mlimuziejus.lt\/?post_type=renginys&#038;p=4980"},"modified":"2022-11-15T15:55:21","modified_gmt":"2022-11-15T13:55:21","slug":"lauko-paroda-lietuviu-kataliku-mokslo-akademijai-100","status":"publish","type":"renginys","link":"https:\/\/www.mlimuziejus.lt\/lt\/renginys\/lauko-paroda-lietuviu-kataliku-mokslo-akademijai-100\/","title":{"rendered":"Lauko paroda \u201eLietuvi\u0173 katalik\u0173 mokslo akademijai \u2013 100\u201c"},"content":{"rendered":"\n<p class=\"has-text-align-justify\">Lietuvi\u0173 katalik\u0173 mokslo akademija, seniausia Lietuvoje akademin\u0117 institucija, mini \u0161imtme\u010dio jubiliej\u0173. Nuo lapkri\u010dio 15 d. \u00a0Ma\u017eosios Lietuvos istorijos muziejaus kiemelyje (Did\u017eioji Vandens g. 2, Klaip\u0117da) ta proga eksponuojama Ba\u017enytinio paveldo muziejaus kartu su Akademija parengta jos istorij\u0105 ir veikl\u0105 pristatanti kilnojama paroda \u201eLietuvi\u0173 katalik\u0173 mokslo akademijai \u2013 100\u201c. J\u0105 klaip\u0117die\u010diai gal\u0117s ap\u017ei\u016br\u0117ti iki gruod\u017eio 1 d.<\/p>\n\n\n\n<p><em>Daugiau informacijos apie parod\u0105<\/em><\/p>\n\n\n\n<p class=\"has-text-align-justify\">Lietuvi\u0173 katalik\u0173 mokslo akademija (LKMA) \u012fsik\u016br\u0117 Kaune 1922 m. spalio 22 d. Tuo metu susiklost\u0117 organizacijos strukt\u016bra: Akademij\u0105 sudaro nariai mokslininkai (akademikai), nariai, nariai r\u0117m\u0117jai ir garb\u0117s nariai. 1933, 1936 ir 1939 m. Kaune LKMA sureng\u0117 tris pirmuosius mokslinink\u0173 ir mokslo m\u0117g\u0117j\u0173 suva\u017eiavimus, stipendijomis ir paskolomis r\u0117m\u0117 jaun\u0173 katalik\u0173 intelektual\u0173 studijas, prad\u0117jo leisti mokslin\u0119 spaud\u0105. 1940 m. okupacin\u0117 soviet\u0173 vald\u017eia Akademij\u0105 u\u017edar\u0117, o jos turting\u0105 bibliotek\u0105 nacionalizavo. Po Antrojo pasaulinio karo i\u0161bla\u0161kytus \u2013 Lietuvoje likusius ir \u012f laisv\u0105j\u012f pasaul\u012f pasitraukusius \u2013 LKMA narius atskyr\u0117 gele\u017ein\u0117 u\u017edanga.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"has-text-align-justify\">1956 m. LKMA atk\u016br\u0117 savo veikl\u0105 i\u0161eivijoje. Beveik vis\u0105 laik\u0105 (1959\u20131992) Akademijai vadovavo kunigas j\u0117zuitas prof. Antanas Liuima. \u0160iuo laikotarpiu LKMA nari\u0173 skai\u010dius gerokai i\u0161augo \u2013 nuo 85 (1956) iki 263 (1985). Buvo \u012fkurta dvylika Akademijos \u017eidini\u0173 (skyri\u0173) JAV, Kanadoje ir Vokietijoje; dauguma nari\u0173 gyveno Jungtin\u0117se Amerikos Valstijose. I\u0161eivijoje i\u0161bla\u0161kytiems lietuviams ypatingos svarbos tur\u0117jo LKMA suva\u017eiavimai \u2013 vienuolika j\u0173 \u012fvyko Romoje, \u012fvairiuose JAV, Kanados ir Vokietijos miestuose. \u0160iuo laikotarpiu itin i\u0161sipl\u0117t\u0117 LKMA leidybin\u0117 veikla.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"has-text-align-justify\">LKMA veikla Lietuvoje buvo atkurta 1990 m., o 1992 m. \u012f Vilni\u0173 perkelta Centro valdybos b\u016bstin\u0117. Prie Akademijos atk\u016brimo ir pl\u0117tros Lietuvoje labiausiai prisid\u0117jo kunigas j\u0117zuitas (v\u0117liau \u2013 vyskupas) dr. Jonas Boruta, pirmininku i\u0161rinktas kardiochirurgas prof. Giedrius U\u017edavinys. Buvo t\u0119siama ir pl\u0117tojama leidybin\u0117 veikla, vykdomi mokslo projektai, rengiami seminarai, paskaitos ir diskusijos, remiami ir premijuojami studentai ir jaunieji mokslininkai. Glaudesni naryst\u0117s ry\u0161iai susiejo LKMA su tarptautine katalik\u0173 intelektual\u0173 federacij\u0173 asociacija \u201ePax Romana\u201c.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"has-text-align-justify\">Tarpukariu Akademija disponavo Katalik\u0173 universitetui \u012fkurti skirtomis l\u0117\u0161omis; i\u0161 j\u0173 gaunami nuo\u0161im\u010diai buvo skiriami student\u0173 stipendijoms ir studij\u0173 paskoloms. Finansin\u0117 parama ne vienam b\u016bsimam mokslininkui atv\u0117r\u0117 duris \u012f u\u017esienio (daugiausia Vokietijos ir Pranc\u016bzijos) universitetus.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"has-text-align-justify\">Pastaruoju metu Akademija atnaujina ry\u0161\u012f su jaun\u0105ja karta. 2021 m. prad\u0117ta rengti krik\u0161\u010dioni\u0161kos minties studij\u0173 savaitgal\u012f ir teikti premij\u0105 u\u017e geriausi\u0105 magistro darb\u0105, skirt\u0105 krik\u0161\u010dionyb\u0117s ar krik\u0161\u010dioni\u0161kosios kult\u016bros tyrin\u0117jimui arba para\u0161yt\u0105 i\u0161 krik\u0161\u010dioni\u0161kos perspektyvos.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"has-text-align-justify\">LKMA nuo pat \u012fsik\u016brimo yra atvira visiems mokslo ir kult\u016bros myl\u0117tojams \u2013 jie gali \u012fsijungti \u012f Akademijos veikl\u0105 kaip nariai r\u0117m\u0117jai. Pastaruoju metu \u0161viet\u0117ji\u0161ka\u00a0LKMA misija kryptingai ir vaisingai \u012fgyvendinama per 2011 m. \u012fkurt\u0105 Ma\u017e\u0105j\u0105 akademij\u0105, si\u016blan\u010di\u0105 pla\u010diajai visuomenei sistemingas akademinio lygio krik\u0161\u010dionyb\u0117s studijas su profesionaliais d\u0117stytojais. Kasmet Ma\u017eojoje akademijoje paskait\u0173 klauso per t\u016bkstant\u012f klausytoj\u0173. COVID-19 pandemijos metu nuotoliniu b\u016bdu skaitom\u0173 kurs\u0173 auditorija i\u0161sipl\u0117t\u0117 geografi\u0161kai ir i\u0161augo kiekybi\u0161kai. Seniausia Akademijos nari\u0173 santalkos forma \u2013 nuo 1933 m. vykstantys suva\u017eiavimai, kuriuose skaityti prane\u0161imai paskelbti dvide\u0161imtyje \u201eLietuvi\u0173 katalik\u0173 mokslo akademijos suva\u017eiavimo darb\u0173\u201c tom\u0173. I\u0161eivijoje 1965 m. prad\u0117tas leisti ir iki \u0161iol einantis \u201eLietuvi\u0173 katalik\u0173 mokslo akademijos metra\u0161tis\u201c \u2013 svarbiausias Akademijos mokslinis leidinys. LKMA yra svarbus Ba\u017eny\u010dios istorijos tyrin\u0117jim\u0173 (leidinys \u201eBa\u017eny\u010dios istorijos studijos\u201c) ir jos \u0161altini\u0173 publikavimo (serija \u201eFontes historiae Lituaniae\u201c) centras, kryptingai u\u017esiimantis biografini\u0173 veikal\u0173, memuaristikos tekst\u0173 ir savo akademik\u0173 ra\u0161t\u0173 rengimu bei leidyba.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"has-text-align-right\"><em>Ba\u017enytinio paveldo muziejaus informacija<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Lietuvi\u0173 katalik\u0173 mokslo akademija, seniausia Lietuvoje akademin\u0117 institucija, mini \u0161imtme\u010dio jubiliej\u0173. Nuo lapkri\u010dio 15 d. \u00a0Ma\u017eosios Lietuvos istorijos muziejaus kiemelyje&#8230;<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":4981,"parent":0,"template":"","meta":{"_editorskit_title_hidden":false,"_editorskit_reading_time":0,"_editorskit_typography_data":[],"_editorskit_blocks_typography":"","_editorskit_is_block_options_detached":false,"_editorskit_block_options_position":"{}"},"categories":[10],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.mlimuziejus.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/renginys\/4980"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.mlimuziejus.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/renginys"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.mlimuziejus.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/renginys"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.mlimuziejus.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.mlimuziejus.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/4981"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.mlimuziejus.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=4980"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.mlimuziejus.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=4980"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}