Paroda „KLAIPĖDOS KRAŠTO GIJOS: nuo Evos Kurschat delmono iki Irenos Šukytės-Ungaro kūrybos“
Mažosios Lietuvos istorijos muziejus kviečia į parodos „KLAIPĖDOS KRAŠTO GIJOS: nuo Evos Kurschat delmono iki Irenos Šukytės-Ungaro kūrybos“ atidarymą
Lapkričio 26 d. (ketvirtadienį) 18 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) atidaroma išskirtinė etnografinė paroda. Joje pristatomos ne tik tradicinės Klaipėdos krašto moterų puošmenos – delmonai, bet ir keturių vienos giminės moterų gyvenimo istorijos, kuriose persipina audringi XX amžiaus likimai ir gyvos rankdarbių tradicijos. Atidarymo vakarą lankytojų lauks ir speciali meninė-teatralizuota programa, sujungianti šišioniškių tarmę bei liuteroniškas giesmes.
Šios parodos užuomazga tapo muziejininkų iniciatyva atkurti labiausiai laiko pažeistą fonduose saugomą delmoną – tradicinę, įvairiaspalviais siūlais kryželiu išsiuvinėtą Mažosios Lietuvos moterų kišenę. Šį trapų eksponatą su monograma „E K“ iš Dreižių kaimo į muziejų dar 1973 metais atnešė Lena Paurienė (gimusi Juraschka), prieš išvykdama gyventi į Vokietiją. Atkurti itin sunykusį delmoną muziejus pakvietė žinomą Klaipėdos rankdarbių meistrę Ireną Šukytę-Ungaro. Tačiau pradėjus tyrimą paaiškėjo neįtikėtinas sutapimas – šis delmonas priklausė pačios meistrės promočiutei Evai Kurschat. Muziejinė rekonstrukcija akimirksniu virto giliai jaudinančiu sugrįžimu prie šeimos šaknų.
Parodoje lankytojai išvys ne tik muziejinių delmonų kopijas, bet ir atvertą keturių vienos giminės moterų atminties skrynią. Ekspozicijoje pristatomos šeimos relikvijos, rankdarbiai – mezginiai ir siuviniai, senosios religinės knygos bei šeimos albumo nuotraukos, liudijančios, kaip per sudėtingus išgyvenimus ir netektis Klaipėdos krašto moterys išsaugojo savo tapatybę.
Klaipėdos rajone, Pleškučių kaime gimusi, Nidoje augusi ir šiandien Klaipėdoje kurianti Irena Šukytė-Ungaro siuvinėjimo amatą perėmė tiesiogiai iš savo močiutės Anos Vytienės (Anna Wiethe). Nuo mažumės rankdarbiais užsiimanti kūrėja 1986 m. baigė Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikumą, kur įgijo drabužių modeliavimo specialybę. Šiandien meistrė ne tik kuria autentiškus tautinio kostiumo elementus – jos siuvinėti marškiniai ir sermėgos puošia folkloro kolektyvo „Kuršių ainiai“ narius bei muziejaus edukacijų klasę, – bet ir dalijasi delmonų siuvinėjimo paslaptimis mokymuose „Delmonų galerijoje“, Klaipėdos etnokultūros centre bei Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje.
Primename, kad 2019 metais „Mažosios Lietuvos delmonai“ buvo įrašyti į Lietuvos nematerialiojo kultūros paveldo vertybių sąvadą, o 2020 metais vertybės saugotojų sertifikatai įteikti Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centrui.
Parodos atidarymo metu lankytojus pradžiugins meninė-teatralizuota programa, kurioje gyvoji atmintis atgims liuteronų giesmėse ir šišioniškių žodžiuose. Tai šviesus ir kartu skausmingas pasakojimas apie Dreižių ir Pleškučių kaimų gyventojus bei jų likimus. Prisiminimais šią istoriją atskleidė pati Irena Šukytė-Ungaro, o ją įgarsins skaitovai Virgina Asnauskienė (šišioniškių tarme), Jonas Tilvikas ir Šilutės sakralinės muzikos mišraus choro „Laudamus“ giedotojai, vadovaujami Irenos Šemeklienės.
2018 metais susikūręs choras „Laudamus“ per kelerius veiklos metus tapo aktyviu Pamario krašto muzikinio gyvenimo dalyviu, koncertuojančiu Lietuvos bažnyčiose bei kultūriniuose renginiuose. Choro įkūrėja, meno vadovė ir dirigentė Irena Šemeklienė geba derinti profesionaliosios chorinės muzikos kūrinius su liuteroniškomis giedojimo tradicijomis, gaivindama iš senųjų giesmynų atkeliavusias melodijas.
Ši tradicija šiandien įgauna ypatingą reikšmę – 2026 m. lietuvininkų giedojimo tradicija buvo įtraukta į Lietuvos nematerialiojo kultūros paveldo vertybių sąvadą. Tai svarbus pripažinimas Mažosios Lietuvos bendruomenių, parapijų, chorų ir giedotojų pastangoms išsaugoti bei perduoti ateities kartoms savitą krašto muzikinį paveldą. Atidarymo metu choras „Laudamus“ atliks ir ypatingas giesmes, išsaugotas pačios Irenos Šukytės-Ungaro šeimoje – per muziką bus galima dar giliau prisiliesti prie iš kartos į kartą perduodamų tradicijų.
Tegul giesmė ir šišioniškių tarmė, kaip ir senosios rankdarbių tradicijos, liudija – Mažosios Lietuvos kultūrinis paveldas gyvas tol, kol jį saugome, puoselėjame ir perduodame kitiems.
Paroda „KLAIPĖDOS KRAŠTO GIJOS: nuo Evos Kurschat delmono iki Irenos Šukytės-Ungaro kūrybos“ Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje veiks iki 2027 m. sausio 9 d.
Parodos rengėjas: Mažosios Lietuvos istorijos muziejus
Partneris: Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centras
Informacinis partneris: „Laluna“
Spauda ant drobės: Vyto Karaciejaus fotostudija

