Numizmatikos ekspozicijoje pristatomi įvairių šalių pinigų pavyzdžiai nuo pirmųjų mūsų eros amžių iki pat XX a.

Seniausi čia esantys eksponatai – Klaipėdos apylinkėse aptiktos Romos imperijos monetos, kaldintos Marko Aurelijaus (161–180), Antonino Pijaus (138–161) ir kt. laikais. Tai liudija, kad jau 1 tūkstantmečio pradžioje pajūryje gyvenusios baltų gentys buvo užmezgusios prekybinius ryšius su Romos imperija.

Rodomi ir pirmieji lietuviški pinigai: XII–XIII a. sidabriniai lydiniai – lietuviški ilgieji. Jų svoris – apytikriai 100 gramų. Greta galima išvysti svarstykles sidabrui sverti, svarelius, rastus žvalgomosios ekspedicijos metu Slengiuose, Klaipėdos raj.

Lankytojai supažindinami su XIV–XVI a. Ordino valstybėje, XVII–XVIII a. Prūsijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Rusijoje ir kitose Vakarų Europos valstybėse kaldintomis įvairaus nominalo monetomis: šilingais, grašiais, ortais, patagonais ir kt. Taip pat eksponuojami XVII a. pr. Karaliaučiaus monetų kalyklos kaldinti žetonai, XVII a. Klaipėdos miesto iždo skrynia, saugota buv. Magistrato pastate. Žemėlapiai, graviūros, dokumentai iliustruoja monetų gamybos ir bankininkystės istoriją.

Atkreipiamas dėmesys ir į Klaipėdos regione rastus lobius. 1942 m. Jucaičių kaime (Priekulės vlsč.) po didelių akmenų krūva aptiktas į drobę įvyniotas molinis puodelis su XVII–XVIII a. Lenkijos–Lietuvos, Prūsijos, Saksonijos ir kitų šalių 823 sidabrinėmis monetomis. Į muziejų 1959 m. pateko tik dalis šio radinio – 274 egzemplioriai. Kitas eksponuojamas lobis su 151 XVII a. antrosios pusės Prūsijos, Lenkijos–Lietuvos sidabrinėmis monetomis 1962 m. buvo atkastas Gargžduose.

Ekspozicijoje galima pamatyti XIX a. Prūsijoje, Rusijoje leistas monetas, popierinius pinigus. Nemažai vietos skirta Pirmojo pasaulinio karo ir pokario metu atsiradusiems laikiniesiems pinigams, kuriuos dėl pinigų trūkumo, infliacijos spausdino Vokietijos vyriausybė, okupuotų kraštų vietiniai valdžios organai bei Rytų Prūsijos miestų ir apskričių savivaldybės, bankai, prekybos ir pramonės įmonės. Po Pirmojo pasaulinio karo tokius piniginius ženklus leido ir Rusnės (1917–1920), Šilutės (1918–1921) seniūnijos, Klaipėdos prekybos rūmai (1922 m. vasario 2 d.). Pastarieji atspausdinti Miunchene, išsiskiriantys aukšta poligrafine kokybe ir dizainu, todėl vertinami kolekcininkų.

Apžvelgiami Nepriklausomos Lietuvos (1918–1940) Lietuvos banko bei Vokietijos (XX a. pr. – 1944 m.) leisti banknotų ir monetų pavyzdžiai. Komercinių bankų istoriją primena taupomosios knygelės, čekiai ir kiti eksponatai.Ekspozicija baigiama radiniu, aptiktu 1993 m. restauruojant Kretingalės bažnyčią: bokšto kryžiuje greta dokumentų ir spaudos, liudijančių apie čia vykusias statybas, buvo įdėta trylika įvairių nominalų 1812, 1873, 1874 m. kaldintų monetų.