Leonardas da Vinčis – vardas, kurio nereikia pristatyti. Dailininkas, išradėjas, architektas, anatomas, inžinierius – vienas ryškiausių visų laikų genijų. Tačiau ar kada nors teko patiems pamatyti ir išbandyti tai, ką jis suprojektavo daugiau nei prieš 500 metų? Šią vasarą Klaipėdos Pilies muziejus kviečia lankytojus į unikalią interaktyvią parodą „Leonardo da Vinčio mašinos“, kurioje pilies požemiuose atgyja originalių išradimų modeliai: nuo skraidymo aparatų iki krumpliaračių sistemų. Ši paroda ne tik pasakoja apie da Vinčį – ji leidžia jį patirti gyvai.

Apie parodos idėją, išradimų atkūrimo procesą ir kaip Leonardo kūryba gali įkvėpti XXI a. žmogų kalbamės su parodos kuratore Kamila Gierko, kuri šią ekspoziciją lydi jau dvidešimt penktame Europos mieste.

Kaip ir kodėl Jums kilo idėja atvežti šią parodą į Klaipėdą?

Mintis atvežti parodą „Leonardo da Vinčio mašinos“ į Klaipėdą kilo iš noro ją pristatyti mieste, kuris vertina ir istoriją, ir inovacijas, ir Klaipėdos miestas tuo išsiskyrė. Turtingas jūrinis paveldas, daugiakultūrė praeitis ir dinamiškas kultūrinis gyvenimas yra idealus fonas Leonardo da Vinčio idėjoms, nes jis pats buvo vizionierius meno, mokslo ir technologijų kryžkelėje.

Mūsų ankstesnė patirtis Vilniuje patvirtino, kaip stipriai Lietuvos visuomenė susijusi su šia paroda. Mokyklų grupės, šeimos, senjorai – įvairaus amžiaus žmonės rodė neįtikėtiną įsitraukimą, smalsumą ir atvirumą. Jų reakcija pavertė parodą gyvu dialogu, o ši energija dar labiau paskatino mus su džiaugsmu perkelti parodą į kitą Lietuvos miestą. Klaipėda, pasižyminti unikaliu charakteriu ir atvirumu naujoms kultūrinėms patirtims, atrodė kaip puikus kitas žingsnis Leonardo kelionėje.

Ypač džiaugiamės bendradarbiavimu su Pilies muziejaus komanda – jų palaikymas, įsitraukimas ir entuziazmas pavertė šį bendradarbiavimą tikru malonumu.

Kodėl pasirinkote parodą eksponuoti būtent Pilies muziejuje, XVII a. Klaipėdos pilies požemiuose? Ką šiai parodai suteikia istorinis kontekstas?

XVII a. Klaipėdos pilies požeminės erdvės yra tiesiog nepaprastos – tiek architektūriniu, tiek atmosferiniu požiūriu. Kai pirmą kartą pamatėme šias erdves, mus iš karto nustebino, kaip gerai jos rezonuoja su parodos dvasia. Klaipėdos pilies požemiai yra ne tik vieta – jie sukuria atmosferą. Lankytojai įžengia ne į modernią galeriją – jie įžengia į erdvę, kurios sienos liudija šimtmečių istoriją. Šis vietos pojūtis leidžia jiems giliau įsitraukti į Leonardo da Vinčio kūrybą.

Pilies muziejaus požemiuose mums patinka kontrastas – Leonardo futuristinės vizijos atsiduria šimtmečių istorijos suformuotoje aplinkoje. Kunigaikščio Frydricho poternos skliautuotuose mūriniuose koridoriuose glūdi XVII a. Klaipėdos atmintis, o čia šiuo metu eksponuojamos mašinos reprezentuoja idėjas, kurios tik po daugelio šimtų metų taps realybe. Šis ryšys tarp praeities ir ateities atspindi paties Leonardo mąstyseną: pagrįstą klasikinėmis žiniomis, tačiau be galo orientuotą į ateitį.

Istorinė aplinka ne tik papildo parodą – ji paverčia parodą kelione per vaizduotę, laiką ir erdvę.

Koks buvo pagrindinis tikslas rengiant šią parodą?

Pagrindinis tikslas buvo atgaivinti Leonardo da Vinčio idėjas – leisti žmonėms ne tik skaityti apie jas ar matyti knygose, bet ir patirti jas fiziškai ir intuityviai. Norėjome sukurti parodą, kuri žadintų smalsumą, kviestų tyrinėti praktiškai ir sudėtingas Leonardo idėjas padarytų prieinamas visiems – vaikams, suaugusiesiems, studentams ir senjorams.

Kai dauguma žmonių pagalvoja apie Leonardą da Vinčį, jis iš karto asocijuojasi su tokiais kultiniais paveikslais kaip „Mona Liza“ ar „Paskutinė vakarienė“. Tačiau Leonardas buvo ne tik genialus tapytojas – iki šių dienų išliko daugiau nei 7000 puslapių jo užrašų, eskizų ir projektų, kurie yra tik dalis iš daugiau nei 13000 puslapių. Šie dokumentai parodo, koks iš tiesų jis buvo vizionierius. Jis buvo inžinierius, išradėjas, architektas, matematikas, anatomas, astronomas, fizikas, muzikantas, filosofas ir gamtininkas. Daugelį jo darbų įkvėpė atidus gamtos stebėjimas – nuo paukščių skrydžio mechanikos iki žmogaus kūno sandaros ar vandens tėkmės dėsningumų. Jo nepasotinamas smalsumas apėmė visas jo laikais prieinamas žinių sritis, o dažnai ir toli už jų ribų.

Mums taip pat buvo svarbu pristatyti Leonardą ne tik kaip išradėją, bet ir kaip mąstytoją – žmogų, kuris sujungė mokslą, meną, inžineriją ir vaizduotę taip, kad tai išlieka labai aktualu ir šiandien. Atkurdami mašinas pagal jo brėžinius, siekiame įkvėpti lankytojus kūrybiškai mąstyti, kelti klausimus ir įžvelgti sąsajas tarp disciplinų.

Trumpai tariant, ši paroda yra ne tik apie technologijas – tai paroda apie smalsumą, kūrybiškumą ir atradimo džiaugsmą.

Ar šios mašinos rankų darbo? Kiek tiksliai jos atitinka originalius Leonardo da Vinčio brėžinius?

Taip, visas mašinas rankomis pagamino kvalifikuoti italų meistrai iš Vinčio regiono, kuriame gimė Leonardas da Vinčis. Jos buvo pagamintos naudojant tik Renesanso laikais prieinamas medžiagas, tokias kaip medis, metalas, virvės ir drobė, kad kuo labiau atitiktų Leonardo laikų dvasią ir technologijas.

Kiekvienas modelis sukurtas remiantis originaliais Leonardo eskizais ir užrašais, ypač iš Codex Atlanticus ir kitų užrašų knygelių. Žinoma, Leonardas ne visada pateikdavo išsamius techninius brėžinius – kartais jis palikdavo tik koncepciją ar dalinį brėžinį. Todėl rekonstruojant šias mašinas reikėjo ne tik meistriškumo, bet ir kruopštaus istorinio aiškinimo.

Mūsų tikslas buvo ne tik sukurti objektus, bet ir atgaivinti Leonardo vaizduotę – padėti žmonėms pamatyti, paliesti ir suprasti neįtikėtinas idėjas, kurias jis tyrinėjo prieš daugiau nei 500 metų.

Kuris iš eksponatų Jus pačią labiausiai žavi? Kodėl?

Tiesą sakant, sunku išsirinkti vieną mėgstamiausią. Labai žaviuosi smagračiu dėl jo elegantiško paprastumo – maža, bet galinga koncepcija, kuri vis dar atlieka svarbų vaidmenį daugelyje šiuolaikinių mašinų, pradedant varikliais ir baigiant atsinaujinančiosios energijos sistemomis. O savaeigis vežimėlis mane žavi tuo, kad jis buvo sukurtas ne mokslui ar karui, o teatro spektakliams – tai puikus Leonardo kūrybiškumo pavyzdys, išplėtotas į pramogų ir scenografijos pasaulį.

Vienas iš mano mėgstamiausių eksponatų yra žingsniamatis. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti paprastas prietaisas – ypač šiandien, kai visi turime žingsnių skaičiuotuvus savo išmaniuosiuose telefonuose ar laikrodžiuose. Tačiau Leonardo žingsniamatis turėjo visai kitokią paskirtį. Jis buvo skirtas matuoti pėsčiomis nueitam atstumui, ypač kariniam planavimui, kartografijai ir architektūrai.

Tai puikus pavyzdys, kaip Leonardas mechaniniu tikslumu sprendė praktinius uždavinius. Tai, kad jis sukūrė tokį prietaisą gerokai anksčiau, nei buvo išrasti šiuolaikiniai geodezijos įrankiai, rodo, koks pažangus buvo jo mąstymas.

Mane žavi tai, kaip šis iš pažiūros kuklus aparatas įkūnija Leonardo talentą sujungti mechaniką, geometriją ir realų pritaikymą. Nors laikui bėgant jo paskirtis pasikeitė, pagrindinė idėja – naudoti judesį duomenims rinkti – išlieka labai aktuali. Tai gražus priminimas, kokios amžinos gali būti inovacijos.

Paroda apibūdinama kaip interaktyvi – ką tai reiškia lankytojui?

Apibūdindami parodą kaip interaktyvią, turime omenyje, kad lankytojai skatinami liesti, tyrinėti ir aktyviai susipažinti su daugeliu eksponuojamų mašinų. Tai nėra tradicinė muziejinė patirtis „žiūrėk, bet neliesk“ – čia galite sukti alkūnes, kilnoti svarmenis, išbandyti mechanizmus ir net rašyti veidrodiniu raštu, kaip tai darė Leonardas.

Toks praktinis požiūris atgaivina mašinas. Įvairaus amžiaus lankytojai gali suprasti, kaip jos veikia, jei iš tikrųjų jomis naudojasi, o ne tik skaito apie jas. Taip mokymosi patirtis tampa apčiuopiama, intuityvi ir įsimintina. Pastebėjome, kad toks įsitraukimas sužadina tikrą smalsumą – ypač mokyklinio amžiaus vaikams, taip pat paaugliams ir suaugusiesiems, kurie staiga patys pasijunta išradėjais.

Interaktyvumas taip pat padeda lankytojams užmegzti asmeniškesnį ryšį su Leonardu. Viena yra žavėtis jo genialumu iš tolo, o visai kas kita – patekti į jo pasaulį ir viską išbandyti savo rankomis.

Kaip interaktyviai parodoje yra įtraukiami vaikai, šeimos, jaunimas ir senjorai?

Vienas dalykų, kuriais labiausiai didžiuojamės, yra tai, kad paroda patraukli tikrai plačiai auditorijai. Ji sukurta taip, kad sudomintų ir vaikus, ir šeimas, ir jaunimą, ir senjorus.

Vaikus ir jaunimą labiausiai traukia interaktyvumas – jie gali eksperimentuoti su tikrais mechanizmais, sužinoti, kaip viskas veikia, ir praktiškai susipažinti su mokslu, inžinerija ir išradimais. Daugelis mokyklų grupių čia atvyksta pagal edukacines programas, ir mes dažnai girdime mokytojus sakant, kaip jų mokiniai džiaugiasi, kai gali mokytis veikdami.

Šeimos mėgaujasi kartu – tai viena iš tų retų parodų, kur tėvai, seneliai ir vaikai gali rasti kuo pasimėgauti. Įdomu tai, kad senjorai dažnai būna vieni iš labiausiai įsitraukusių lankytojų. Pavyzdžiui, Vilniuje sulaukėme daug pagyvenusių lankytojų, kurie atėjo grupelėmis, atsinešė kėdes ir ilgai kalbėjosi apie tai, ką matė. Tokie apmąstymai ir dialogas yra labai naudingi.

Tikime, kad Leonardas da Vinčis kalba visoms kartoms, ir ši paroda sukurta taip, kad tai atspindėtų.

Kodėl Leonardas da Vinčis vis dar aktualus šiandien?

Leonardas da Vinčis tebėra aktualus ir šiandien, nes jis simbolizuoja tai, ko mums labai reikia šiuolaikiniame pasaulyje: smalsumo, kūrybiškumo ir žinių vienovę. Jo neribojo disciplinos – jis buvo tapytojas ir inžinierius, mokslininkas ir filosofas, anatomas ir svajotojas.

Specializacijos amžiuje Leonardas primena mums tarpdisciplininio mąstymo galią – meno ir mokslo, stebėjimo ir vaizduotės susiejimą. Daugeliui iššūkių, su kuriais susiduriame šiandien – nuo klimato kaitos iki dirbtinio intelekto, nuo medicinos iki kosmoso tyrimų – reikia būtent tokio mąstymo.

Tačiau Leonardo reikšmė yra ne tik filosofinė, bet ir praktinė. Kai kurie jo išradimai tebėra mūsų kasdienio gyvenimo dalis. Ar kada nors naudojote automobilio kėliklį padangai pakeisti? Tai Leonardo išradimas. Perjunginėjote dviračio pavaras ar stebėjote mechaninio laikrodžio pavarų sistemą? Tai jo mąstymas.

Krumplinis mechanizmas, kurį galima rasti visuose daiktuose – nuo veržliarakčių iki užvedamų žaislų? Jis jį nubraižė prieš šimtmečius.

Leonardas ne tik įsivaizdavo ateitį – jis padėjo sukurti jos pamatus. Todėl jis ir toliau įkvepia inžinierius, menininkus, mokslininkus ir visus, kurie smalsiai žvelgia į pasaulį.

Ką, Jūsų nuomone, jis galėtų sukurti, jei gyventų mūsų laikais?

Jei Leonardas da Vinčis gyventų šiandien, manau, kad jis būtų visko priešakyje: robotikos ir dirbtinio intelekto, kosmoso tyrinėjimų ir biotechnologijų. Tikriausiai jis projektuotų mašinas vandenyno dugnui ir tolimoms planetoms tyrinėti, kurtų pažangias priemones žmonių sveikatai gerinti ir braižytų futuristinius miestus, kurie veiktų tik švarios energijos pagalba.

Tačiau taip pat įsivaizduoju jį plūduriuojančioje, saulės energija varomoje studijoje, kuriantį tylų sraigtasparnį, varomą oro slėgiu, skraidantį dviratį ar net prietaisą, kuris sapnus verčia vaizdais. Jis eksperimentuotų su biologiškai suyrančiomis medžiagomis, iš naujo kurtų architektūrą ir tapytų kvapą gniaužiančius portretus, naudodamas skaitmeninius teptukus ir įtraukiančią mediją – lygiai taip pat, kaip kadaise pirmasis pradėjo kurti švelnius šviesos ir šešėlių perėjimus.

Leonardas niekada nematė ribos tarp meno ir mokslo. Mūsų pasaulyje, kuriame kūrybiškumas ir technologijos yra kaip niekada susiję, jis klestėtų – ne tik kaip išradėjas, bet ir kaip vizionierius, iš naujo įsivaizduojantis, kaip mes gyvename, mąstome ir kuriame.

Galbūt jis rašytų kodą, užuot ranka braižęs mechaninių prietaisų eskizus, arba dirbtų su pažangiausiomis medicinos technologijomis, kad pagerintų sveikatos priežiūrą ir pagilintų mūsų supratimą apie žmogaus kūną, kaip kadaise jis tyrinėjo anatomiją, kad geriau ją suprastų.

Ar šia paroda siekiate perteikti ne tik objektus, bet Leonardo da Vinčio mąstymo būdą?

Be abejo – labiausiai norime pasidalyti Leonardo mąstymo būdu. Ši paroda – ne tik apie mašinas, bet ir apie mąstyseną: smalsią, bebaimę.

Leonardas stebėjo pasaulį su vaikiška nuostaba, uždavinėjo drąsius klausimus ir ieškojo atsakymų piešdamas eskizus, eksperimentuodamas ir išradinėdamas. Kviečiame lankytojus daryti tą patį – sukti alkūnes, kelti svorius, rašyti veidrodiniu šriftu – ir nors trumpam atsidurti Leonardo da Vinčio vietoje.

Parodydami, kaip jo idėjas įkvėpė gamta ir formavo vaizduotė, tikimės pažadinti tą pačią kibirkštį ir šiandien. Tai kūrybiškumo be ribų šventė – tokio mąstymo pasauliui vis dar reikia.

Paroda „Leonardo da Vinčio mašinos“ iki spalio 31 dienos eksponuojama Klaipėdos Pilies muziejaus požemiuose (Priešpilio g. 2, Klaipėda). Plačiau: https://bit.ly/4lqbfPt