2021 m. rugpjūčio 1 d., minint Klaipėdos 769-ąją sukaktį, Pilies muziejaus šiaurinėje kurtinoje duris atvėrė nauja archeologijos ekspozicija, pavadinta „Kurtina“.
Po žemių pylimu įkurtose 800 kv. m. dydžio ekspozicinėse erdvėse pristatoma Klaipėdos pilis ir miestas nuo XIII iki XVIII a., o gausią archeologinę medžiagą informatyviai papildo istoriniai šaltiniai. Vienos ekspozicinės salės chronologinės ribos apima 1252–1525 m., kitos – XVI a. pr. iki XVIII a. pab.
Ankstyvesnįjį laikotarpį reprezentuojančioje salėje lankytojai supažindinami su kasdieniu archeologo darbu, radinių specialiais tyrimais, jų konservavimu bei restauravimu. Be to, nuo šiol lankantis muziejuje galima prisiminti ar plačiau sužinoti Klaipėdos pilies archeologinių tyrimų istoriją nuo 1968 m. iki 2018 m., suprasti ir įvertinti archeologų A. Tautavičiaus, V. Žulkaus, Paminklų konservavimo instituto Klaipėdos skyriaus darbuotojų (1974–1990 m. laikotarpiu), Klaipėdos m. savivaldybės ir muziejaus direktoriaus J. Genio pastangas išsaugant bei įveiklinant šį objektą.
Rengiant Klaipėdos pilies šiaurinės kurtinos atstatymo projektą (UAB „Uostamiesčio projektas“) atsižvelgta į 2010 m. vykdytų kasinėjimų metu (archeolog. G. Zabiela) aptiktą XV a. kultūrinį sluoksnį su medinio užstatymo elementais, kurie eksponuojami in situ 56 kv. m plote. Čia demonstruojamas Klaipėdos viduramžių miesto fragmentas atspindi karkasinės konstrukcijos pastato struktūras: medinių lentų grindis, molinę aslą, atvirą plytų židinį, sienojus. Statinio būta gyvenamosios paskirties su funkciškai skirtingomis erdvėmis: buitine, gyvenamąja, ūkine. XV a. prasidėjus pilies rekonstrukcijoms, šis ir kiti pastatai nugriauti. Beje, šiandien tai vienas ankstyviausių saugomų fragmentų, atspindinčių to meto miesto istoriją.
Muziejininkai čia ragina atkreipti dėmesį į užkonservuotą XIV–XV a. medieną – griovių įtvirtinimo polius, medinio pastato fragmentus, apžiūrėti gausybę kitokių įdomių radinių, supažindinančių su anų laikų gyventojų kasdienybe, prekybos ypatumais, karyba. Tarp jų – retai Lietuvos teritorijoje randamos piligriminės segės, per 600 žvejybinių kabliukų ir žvejybos įrankių, apie 200 laivų kabių, daugiau nei 200 arbaleto bei lanko strėlių antgalių, atspindinčių žemaičių kovas su Ordino pilies įkūrėjais. Ne vieno smalsuolio akis patraukti turėtų ir seniesiems klaipėdiečiams priklausiusių per 30 renesansinių žiedų kolekcija, taip pat 1727 m. pagamintas sidabrinis monetomis puoštas bokalas su Klaipėdos herbo įspaudu, kurį depozito teisėmis paskolino Trakų istorijos muziejus.
Turistų lankomuose objektuose ieškantiems naujovių bei šiuolaikiškų elementų – solidi modernių technologijų puokštė: 12 interaktyvių kompiuterinių terminalų, 11 projektorių su bene didžiausia Lietuvoje (net 15×6 m!) vaizdo projekcija muziejaus patalpose, 8 įgarsintos zonos, įvairios hologramos, mažiausių eksponatų apžiūrėjimui – interaktyvūs padidinimo lęšiai, LED ekranai ir t.t.