„Lietuvos muziejų kelias“ gyvuoja nuo 2012-ųjų ir jau tapo gražia tradicija, sujungiančia mūsų šalies muziejus bei skirtingus regionus į bendrą kultūros pažinimo maršrutą. Šiemet projektas skiriamas klasicizmo laikotarpio Europos ženklų Lietuvoje aktualizavimui.

Prisidėdamas prie iniciatyvos ir atliepdamas pasirinktą temą, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus klaipėdiečius bei miesto svečius kviečia į nemokamą Liudvikui Rėzai dedikuotą koncertą.

Koncertas „Liudviko Rėzos pėdomis“ vyks gegužės 8 d. 18 val. Pilies muziejaus konferencijų salėje (Priešpilio g. 2, Klaipėda). Programos atlikėjai – Giedrius Prunskus (baritonas) ir Vilimas Norkūnas (pianoforte).

Koncerte skambės vokiečių kompozitorių kūriniai pagal L. Rėzos (1776–1840) originalius eilėraščius ir jo publikuotas lietuvių liaudies dainas.

Pagrindinis dėmesys sutelktas į XIX a. pradžios Lied žanrą – kamerinę dainą balsui ir fortepijonui, kuri romantizmo epochoje tapo svarbia literatūros ir muzikos dialogo forma. Ypatingą vietą Karaliaučiaus kūrėjų ir L. Rėzos bendrakeleivių rate užima Wilhelmas Jensenas, pirmasis kompozitorius, muzikos kūrinių pavidalu publikavęs savo studijų draugo ir kambarioko poeziją. Greta jo pristatomi ir Alexandro Winterbergerio kūriniai, liudijantys Rėzos ir Nesselmanno publikuotų lietuvių liaudies dainų tekstų sklaidą vokiečių muzikinėje kultūroje.

Pats L. Rėza – teologas, poetas ir lietuvių kultūros tyrinėtojas – buvo aistringas lietuvių kalbos bei liaudies kūrybos puoselėtojas, siekęs šį paveldą pristatyti Vakarų Europai. Apie tai primena ir Johannui Wolfgangui von Goethei dovanotas auksu puoštas jo parengto dainyno egzempliorius. Programoje atliekami kūriniai ir jų kontekstas remiasi vargonininko ir klavesinininko Vilimo Norkūno tyrimais, atskleidžiančiais iki šiol išlikusius Rėzos literatūrinio palikimo pėdsakus vokiečių kompozitorių muzikoje. Prie natų perrašymo iš pirmųjų leidinių ir rankraščių, rastų Berlyne, Londone ir Vilniuje, prie aranžavimo bei tekstų pritaikymo muzikai prisidėjo abu šios programos rengėjai – Giedrius Prunskus ir Vilimas Norkūnas.

Siekiant palepinti klausytojų ausis, beveik visi muzikiniai kūriniai, išleisti vokiečių kalba, publikai bus pateikiami lietuviškai, remiantis Rėzos ir Nesselmanno tekstų leidimais (lietuvių liaudies dainų paveldu), o originalius Rėzos eilėraščius eiliuotai išvertė Antanas A. Jonynas. Maždaug po 200 metų pertraukos nuo leidinių publikavimo, W. Jenseno, A. Winterbergerio, E. Griego, F. Šopeno kompozitorių kūriniai (laukite staigmenų!) suskambės pirmą kartą ir Lietuvoje.

„Lietuvos muziejų kelio“ organizatorius – Lietuvos muziejų asociacija
Finansuoja Lietuvos kultūros taryba