Paroda „1923-ieji. Klaipėda ir Lietuva: istorija, politika, diplomatija“

Paroda „1923-ieji. Klaipėda ir Lietuva: istorija, politika, diplomatija“

2023 m. sausio 15 d. Pilies muziejaus konferencijų salėje (Priešpilio g. 2, Klaipėda) buvo atidaryta Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus parengta paroda „1923-ieji. Klaipėda ir Lietuva: istorija, politika, diplomatija“. Ji skirta Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečiui.

Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos – vienas reikšmingiausių įvykių XX a. Lietuvos istorijoje, turėjęs didelės įtakos ekonominei, kultūrinei ir politinei raidai. 1923 metais jauna Lietuvos Respublika įrodė, kad gali sėkmingai bei efektyviai ginti savo interesus: Lietuva atsigręžė į vakarus ir tapo jūrine valstybe. Parodoje siekiama ne tik išsamiai ir objektyviai pristatyti 1923 m. įvykius, įvertinti Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos aplinkybes, bet pateikti ir platesnį istorinį, kultūrinį kontekstą.

Istorinis vizualinis pasakojimas sudaro galimybę retrospektyviai pažvelgti į Mažosios Lietuvos regioną, XIX a. antrojoje pusėje – XX a. pradžioje gimusius kultūrinius kontaktus, Didžiojo karo iššūkius, Klaipėdos krašto padėtį 1919–1922 metais, atkurti 1923-ųjų įvykius bei papasakoti apie asmenybes, nulėmusias krašto ateitį. Parodoje naudojama ne vieną dešimtmetį įvairiuose Lietuvos ir Prancūzijos archyvuose, muziejuose, bibliotekose, privačiuose rinkiniuose kaupta dokumentinė, kartografinė, ikonografinė medžiaga. Dalis jos mažai žinoma ar pristatoma visuomenei pirmą kartą. Tekstinę, vaizdinę informaciją papildo išskirtiniai autentiški eksponatai: reliktai iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus, Ypatingosios rinktinės karininkų 1923 m. sausio įvykių metu naudotas žemėlapis, J. Budrio asmeninis pistoletas bei 1937 m. užrašyti atsiminimai, unikalios nuotraukos iš prof. D. Kauno rinkinio ir kt.

1923-aisiais sukurtas dokumentinis filmas „Klaipėdos atvadavimas. 1923 m. sausio 10–15 d.“ suteikė progą pamatyti unikalius sausio įvykių metu užfiksuotus vaizdus, o savo žinias lankytojai galėjo pasitikrinti virtualiame žaidime „Klaipėda. 1923“.

Paroda Pilies muziejuje veikė iki vasario 18 d.

Parodos eksponavimo datos kitose institucijose:
Lietuvos nacionaliniame muziejuje – kovo 8 d. – balandžio 14 d.;
Vytauto Didžiojo karo muziejuje – balandžio pab. – birželis;
Kėdainių krašto muziejuje – liepa – rugpjūtis;
Šiaulių „Aušros“ muziejuje – rugsėjis – lapkričio vid.;
Šilutės Hugo Šojaus muziejuje – lapkričio pab. – gruodis.

Parodos organizatorius – Mažosios Lietuvos istorijos muziejus
Parodos kuratorė Zita Genienė
Parodos rengėjos: Regina Mečinskienė, Sigita Vaičiūnienė, Jolanta Mažeikaitė
Dizaineriai: Linas Dzimidas, Alvydas Klimas, UAB „Klaipėdos dizaino centras“
Tekstų redaktorė Roma Nikžentaitienė

Rėmėjai: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Klaipėdos miesto savivaldybė
Partneriai: Lietuvos nacionalinis muziejus, Kėdainių krašto muziejus, Šiaulių „Aušros“ muziejus, Šilutės Hugo Šojaus muziejus, Vytauto Didžiojo karo muziejus, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas

Skaitmeninių vaizdų ir eksponatų pateikė: Balzeko lietuvių kultūros muziejus (JAV), Biržų krašto muziejus „Sėla“, Kauno apskrities viešoji biblioteka, Kėdainių krašto muziejus, Kretingos muziejus, Lietuvos centrinis valstybės archyvas, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Lietuvos nacionalinis muziejus, Maironio lietuvių literatūros muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio muziejus, Šiaulių „Aušros“ muziejus, Šilutės Hugo Šojaus muziejus, Vytauto Didžiojo karo muziejus, Archives du Ministère de l’Europe et des Affaires étrangères – La Courneuve (Prancūzija), Prancūzijos nacionalinė biblioteka, prof. Domas Kaunas, dr. Bernardas Jusserandas, Jesaičių šeima, Lietuvos respublikos generalinis konsulatas Niujorke, Aldona Sruoginis, Marina Kulčinskaja, Gražina Pocienė

Paroda „1923-ieji. Klaipėda ir Lietuva: istorija, politika, diplomatija“