Balandžio 11 d. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) buvo atidaryta paroda „Karklė ir Girkaliai: gyvoji praeities kronika“.

Šioje parodoje per vietinių gyventojų šeimų istorijas pristatoma dviejų pajūrio kaimų – Karklės ir Girkalių – istorinė bei kultūrinė retrospektyva. Fotografijos ir šeimose išsaugoti daiktai pateikiami kaip nepertraukiamas, „gyvas“ metraštis.

Karklė ir Girkaliai – tai dvi istoriškai susijusios pajūrio gyvenvietės Klaipėdos rajone. Karklė žinoma kaip autentiškas žvejų kaimas, išlaikęs etnografinį savitumą. Apie Girkalius informacijos yra mažiau, tačiau šio kaimelio kronika galima laikyti vietinės gyventojos, gimusios 1928 m., parašytus prisiminimus. Paroda, pristatanti Enzinų, Lankučių, Labrencų šeimų istorijas, siekia atskleisti Klaipėdos krašto žmonių, gyvenusių Karklininkuose ir Girkaliuose religinį gyvenimą, pomėgius, santykį su jūra ir žeme.

Ši paroda tęsia 1980 m. fotomenininko Bernardo Aleknavičiaus pradėtą Mažosios Lietuvos kultūrinio paveldo dokumentavimo misiją, siekdama išsaugoti unikalų regiono identitetą. Parodos ašį sudaro meistriški B. Aleknavičiaus fotodiptikai, kuriuose įamžintos Karklininkų žvejikės Eva (Ieva) ir Barbė (Barbora) Enzinaitės  (g. 1907 m. ir 1902 m.) ir Girkalių kaimo siuvėjas, laukininkas Jonas Lankutis (g. 1890 m.) bei jų gyvenamoji aplinka. Greta lankytojai išvys Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus etnografinių ekspedicijų (2013–2025 m.) metu užfiksuotus autentiškos kultūros nešėjus bei jų palikuonis: Brigitą Nikolajec (gim. Doblis), Rūtą Enzinienę (gim. Trautrimaitę), Erną Stirbienę (gim. Enzinaitę), evangelikų liuteronų kunigą Reincholdą Morą, Girkalių gyventoją Bertą Pleikienę (gim. Lankutytę), klaipėdiškę Eriką Borodkinienę (gim. Grubert).

Ypatingą vietą ekspozicijoje užima nuotraukos iš asmeninių šeimų albumų – sugrąžintos praeities liudijimai, kuriuose atgyja evangelikų liuteronų kunigo Kurto Moro ir jo žmonos Lidijos Morienės (gim. Koods) bei jos mamos Annos Koods (gim. Trautrims) veidai. Šalia nuotraukų pristatomos išsaugotos relikvijos: religinės knygos, papuošalai, suvenyrai, interjero tekstilė, rankraščiai, šeimos albumų nuotraukos, buities daiktai. Tai gyvosios istorijos pasakojimas, primenantis, kad daiktai, kaip ir žmonės, turi savo likimus, o jų tyla parodoje kalba apie nenutrūkstamą krašto atmintį.

Paroda veiks iki birželio 6 d.