Liepos 29 d. 16 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) atidaryta fotografijų paroda „Klaipėdiečiai ir rytprūsiečiai. Portretų galerija iš muziejaus mecenatės Marinos Kulčinskajos rinkinio“. Renginyje dalyvavo pristatomus eksponatus muziejui dovanojusi dr. Marina Kulčinskaja bei Klaipėdos m. sav. Kultūros skyriaus vedėja Eglė Deltuvaitė, šventinio vakaro atmosferą kūrė arfininkė Dailė Docienė ir aktorė Vida Kojelytė.

Portretas visais laikais pasižymėjo populiarumu vaizduojamuose menuose ir buvo kone vienintelis būdas užfiksuoti žmogaus atvaizdą palikuonių atmintyje. Atsiradus fotografijai (1839) poreikis įsiamžinti lėmė, kad portretinė fotografija iki šiol išliko dėmesio centre. Iš pradžių fotografų paslaugos buvo prabangos dalykas, prieinamos tik pasiturintiems, bet vis tiek kainavo dešimtimis kartų pigiau nei tapyti portretai. Vėliau nuolat tobulinant fotografijos techniką, gamybos būdus, jų  kaina mažėjo ir tapo prieinama įvairiems gyventojų sluoksniams.

Žinia apie fotografijos išradimą tais pačiais metais pasiekė Rytų Prūsiją. Pirmosios ateljė įsikūrė Karaliaučiuje, iš kur keliaujantys dagerotipininkai pasiekdavo mažesnius miestelius. 1853 m. atsiradus šlapiojo kolodijaus metodui, kai negatyvai daryti ant stiklo plokštelių ir buvo galima atspausdinti neribotą skaičių pozityvinių plokštelių, fotoateljė daugėjo – fotografai galėjo pragyventi iš savo amato. Jomis naudojosi vietos gyventojai, norintys savo atvaizdus padovanoti giminėms bei draugams. 1857 m. aptinkama žinių ir apie pirmąją Klaipėdoje, Puodžių gatvėje veikusią dagerotipų ir fotografijos ateljė.

Fotoportretas ne tik išsaugo žmogaus atvaizdą, bet ir išreiškia jo vidinį pasaulį, turi paslėptą šilumą. Istorinius laikus išduoda išraiškinga rankų padėtis, rūbai, šukuosenos, makiažas, įvairūs aksesuarai. To meto Rytų Prūsijos ir Klaipėdos fotografų darbai puikiai techniškai atlikti, pasižymi įtaigumu ir menine išraiška. Juos galima priskirti meninei fotografijai.

Sulig Antrojo pasaulinio karo pabaiga nustojo egzistuoti Rytprūsiai, o jos gyventojai sumokėjo brangiausią kainą – liko be Tėvynės. Daugelis šimtmečiais kauptų, praeitį menančių reliktų kartu su žmonėmis išsibarstė po visą pasaulį. Dalis jų sugrįžta. Marinos Kulčinskajos iš įvairių Europos šalių aukcionų surinkta kolekcija, kurios dalis pristatoma šioje parodoje, leidžia susipažinti su XIX a. pabaigos – XX a. pirmosios pusės žymiausių krašto fotografų portretinio žanro subtilybėmis.

M. Kulčinskaja baigusi mokyklą Klaipėdoje Vilniaus universitete studijavo anglų kalbą, 1993 m. apsigynė disertaciją. 1994 m. persikėlė gyventi į Švediją. Nuo 2014 m. papildo Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus rinkinius dovanodama atvirukus, nuotraukas, žemėlapius, knygas, žurnalus, kurie atspindi Klaipėdos krašto ir Rytų Prūsijos praeitį.

Paroda muziejuje bus eksponuojama iki rugsėjo 10 d.

Skiriama Klaipėdos miesto 770 metų sukakčiai paminėti.