Rugsėjo 28 d. Šiaulių istorijos muziejuje (Aušros al. 47, Šiauliai) pristatyta Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus kartu su partneriais parengta paroda „1923-ieji. Klaipėda ir Lietuva: istorija, politika, diplomatija“, kuri yra skirta Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui. Atidaryme dalyvavo ir su lankytojais bendravo MLIM direktorius dr. Jonas Genys bei parodos kuratorė Zita Genienė ir istorikas prof. dr. Vygantas Vareikis.

Buvo išties smagu girdėti kaip Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza pasidžiaugė pas juos atkeliavusia informatyvia ir išsamia paroda bei glaudžia ilgamete  muziejų bičiulyste. MLIM vadovas dr. J. Genys savo ruožtu akcentavo faktą, kad Šiaulių muziejuje yra „nusėdę“ nemažai 1923-ųjų metų įvykius menančių šaltinių. Susitikimo metu jis taip pat apžvelgė šios kilnojamosios ekspozicijos sėkmingą kelionę per Lietuvą aplankant Vilnių, Kauną, Kėdainius.

Susirinkusiems lankytojams istorikė Z. Genienė pristatė parodos koncepciją bei 1923 m. sukurto dokumentinio filmo atsiradimo aplinkybes, kurio vienas tikslų – skatinti Klaipėdos krašto integraciją į Didžiosios Lietuvos ekonominį, socialinį, kultūrinį gyvenimą.

Renginyje dalyvavęs prof. dr. V. Vareikis buvo vienas pirmųjų istorikų, pradėjęs kalbėti apie išorinių (Kauno) jėgų suplanuotą karinę operaciją, o ne tik vietinių (Klaipėdos) krašto gyventojų sukilimą. Savo pranešime jis pateikė išsamią šių istorinių įvykių retrospektyvą bei jų svarbą Lietuvos Respublikai.

Plačiau apie parodą
Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos – vienas reikšmingiausių įvykių XX a. Lietuvos istorijoje, turėjęs didelės įtakos ekonominei, kultūrinei ir politinei raidai. 1923 metais jauna Lietuvos Respublika įrodė, kad gali sėkmingai bei efektyviai ginti savo interesus: Lietuva atsigręžė į vakarus ir tapo jūrine valstybe. Parodoje siekiama ne tik išsamiai ir objektyviai pristatyti 1923 m. įvykius, įvertinti Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos aplinkybes, bet pateikti ir platesnį istorinį, kultūrinį kontekstą.
Istorinis vizualinis pasakojimas sudaro galimybę retrospektyviai pažvelgti į Mažosios Lietuvos regioną, XIX a. antrojoje pusėje – XX a. pradžioje gimusius kultūrinius kontaktus, Didžiojo karo iššūkius, Klaipėdos krašto padėtį 1919–1922 metais, atkurti 1923-ųjų įvykius bei papasakoti apie asmenybes, nulėmusias krašto ateitį. Parodoje naudojama ne vieną dešimtmetį įvairiuose Lietuvos ir Prancūzijos archyvuose, muziejuose, bibliotekose, privačiuose rinkiniuose kaupta dokumentinė, kartografinė, ikonografinė medžiaga. Dalis jos mažai žinoma ar pristatoma visuomenei pirmą kartą. Tekstinę, vaizdinę informaciją papildo išskirtiniai autentiški eksponatai: Ypatingosios rinktinės karininkų 1923 m. sausio įvykių metu naudotas žemėlapis, J. Budrio asmeninis pistoletas bei 1937 m. užrašyti atsiminimai, unikalios nuotraukos iš prof. D. Kauno rinkinio ir kt.
1923-aisiais sukurtas dokumentinis filmas „Klaipėdos atvadavimas. 1923 m. sausio 10–15 d.“ suteikia galimybę pamatyti unikalius sausio įvykių metu užfiksuotus vaizdus, o savo žinias lankytojai turi progą pasitikrinti virtualiame žaidime „Klaipėda. 1923“.

Paroda Šiauliuose veiks iki lapkričio 30  d.

Rengėjas – Mažosios Lietuvos istorijos muziejus
Rėmėjai: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Klaipėdos miesto savivaldybė
Partneriai: Lietuvos nacionalinis muziejus, Kėdainių krašto muziejus, Šiaulių „Aušros“ muziejus, Šilutės Hugo Šojaus muziejus, Vytauto Didžiojo karo muziejus, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas