Liepos 4 d. Kėdainių daugiakultūriame centre (Senosios Rinkos a. 12, Kėdainiai) atidaryta Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus parengta paroda „1923-ieji. Klaipėda ir Lietuva: istorija, politika, diplomatija“. Ji skirta Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečiui. Renginyje dalyvavo MLIM direktorius dr. Jonas Genys, parodos kuratorė Zita Genienė, istorikas prof. dr. Vygantas Vareikis.

Susirinkusiems lankytojams Z. Genienė pristatė parodos koncepciją, jos paruošimo etapus, o prof. dr. V. Vareikis pateikė sukilimo išvadas bendrajame Europos istorijos kontekste, taip pat savo įžvalgose atskleidė Mažosios ir Didžiosios Lietuvos pirmąsias bendrystės ištakas, pasiruošimo sukilimui priemones bei 1923 m. įvykių svarbą Lietuvos Respublikai.

Kėdainių daugiakultūrio centro vadovė Audronė Pečiulytė pasidžiaugė į Kėdainius atkeliavusia informatyvia paroda, kadangi 1923 m. sausio įvykiai turi bendrų sąsajų su Kėdainiais. Ji pažymėjo, kad net 71 tuometinio Dotnuvos žemės ūkio technikumo studentas dalyvavo Klaipėdos prijungimo kovose.

Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis pabrėžė, jog Klaipėdos atvadavimo įvykių ženklai ryškūs ir atsispindi Kėdainių miesto istorijoje. Miestas turi Budrio gatvę, išlikęs paminklas žuvusiems iš šio krašto kilusiems šauliams, kurie palaidoti Kėdainių kapinėse. Taip pat dabartinės Dotnuvos akademijos parko centre pastatytas 5 tonas sveriantis atminimo akmuo – paminklas, skirtas sukilime dalyvavusiems ŽŪT šauliams.

Plačiau apie parodą

Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos – vienas reikšmingiausių įvykių XX a. Lietuvos istorijoje, turėjęs didelės įtakos ekonominei, kultūrinei ir politinei raidai. 1923 metais jauna Lietuvos Respublika įrodė, kad gali sėkmingai bei efektyviai ginti savo interesus: Lietuva atsigręžė į vakarus ir tapo jūrine valstybe. Parodoje siekiama ne tik išsamiai ir objektyviai pristatyti 1923 m. įvykius, įvertinti Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos aplinkybes, bet pateikti ir platesnį istorinį, kultūrinį kontekstą.

Istorinis vizualinis pasakojimas sudaro galimybę retrospektyviai pažvelgti į Mažosios Lietuvos regioną, XIX a. antrojoje pusėje – XX a. pradžioje gimusius kultūrinius kontaktus, Didžiojo karo iššūkius, Klaipėdos krašto padėtį 1919–1922 metais, atkurti 1923-ųjų įvykius bei papasakoti apie asmenybes, nulėmusias krašto ateitį. Parodoje naudojama ne vieną dešimtmetį įvairiuose Lietuvos ir Prancūzijos archyvuose, muziejuose, bibliotekose, privačiuose rinkiniuose kaupta dokumentinė, kartografinė, ikonografinė medžiaga. Dalis jos mažai žinoma ar pristatoma visuomenei pirmą kartą. Tekstinę, vaizdinę informaciją papildo išskirtiniai autentiški eksponatai: Ypatingosios rinktinės karininkų 1923 m. sausio įvykių metu naudotas žemėlapis, J. Budrio asmeninis pistoletas bei 1937 m. užrašyti atsiminimai, unikalios nuotraukos iš prof. D. Kauno rinkinio ir kt.

1923-aisiais sukurtas dokumentinis filmas „Klaipėdos atvadavimas. 1923 m. sausio 10–15 d.“ suteikia galimybę pamatyti unikalius sausio įvykių metu užfiksuotus vaizdus, o savo žinias lankytojai turi progą pasitikrinti virtualiame žaidime „Klaipėda. 1923“.

Paroda Kėdainiuose veiks iki rugpjūčio 23 d.

Rengėjas –  Mažosios Lietuvos istorijos muziejus

Rėmėjai: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Klaipėdos miesto savivaldybė

Partneriai: Lietuvos nacionalinis muziejus, Kėdainių krašto muziejus, Šiaulių „Aušros“ muziejus, Šilutės Hugo Šojaus muziejus, Vytauto Didžiojo karo muziejus, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas

© Algimanto Barzdžiaus nuotr.